Allar fęrslur Allir flokkar Sos Um félagiš Śrskrįning Lógó Spjallid@Vantru Póstfang Vantru@Facebook Vantru@Youtube Vantru@Twitter

Séra Aušur Eir Vilhjįlmsdóttir og Skólaheimiliš Bjarg

Stślknaheimiliš Bjarg
Stślknaheimiliš Bjarg į Seltjarnanesi

Ķ vor samžykkti Alžingi Lög um sanngirnisbętur fyrir misgjöršir į stofnunum eša heimilum sem falla undir lög nr. 26/2007. Žessi lög voru sett ķ kjölfar rannsóknar į mešferš į vistmönnum, börnum, į vistheimilum og stofnunum. Mešal annars er fjallaš um Skólaheimiliš Bjarg og įsakanir į hendur starfskonum žess en žaš var stofnaš og rekiš af Hjįlpręšishernum.

Žaš er rétt aš leggja įherslu į aš fįtt ķ skżrslunni er nżtt. Į sķnum tķma var žetta mįl alžekkt. Žaš tķškašist bara ekki hér įšur fyrr aš trśa "vandręšastślkum" eins og hér um ręšir.

Hér aš nešan eru nokkrar valdar tilvitnanir śr skżrslunni. Viš hvetjum fólk vissulega til aš lesa umrędda kafla ķ heild sinni til aš fį heildarmyndina.

Aušur Eir Vilhjįlmsdóttir fęddist įriš 1937 og lauk gušfręšiprófi įriš 1962. Sķšar sama įr varš hśn hermašur ķ Hjįlpręšishernum og leištogi ķ ęskulżšsstarfi hans. Frį įrinu 1960 įtti hśn sęti ķ Hjįlparnefnd stślkna og um svipaš leyti hóf hśn störf hjį kvenlögreglunni. Sumariš 1967 var Aušur skipuš skólafulltrśi į Bjargi. Starf hennar sem skólafulltrśa fólst ķ žvķ aš fį kennara til starfa og skipuleggja kennsluna en sem nefndarmašur ķ stjórn heimilisins hafši hśn eftirlit meš heimilinu sem slķku. Aušur kenndi kristinfręši og önnur fög į heimilinu. (336)

Upplżsti [stślkan] um aš ein starfskvenna Bjargs hafi komiš ķ einhver skipti žį viku sem hśn var ķ einangrun til aš bišja fyrir henni og ķ eitt žeirra tilvika hafi hśn framkvęmt į henni skošun til aš kanna hvort hśn vęri óspjölluš. Ķ kjölfar žess atburšar og einangrunar sem hśn žurfti aš sęta, hafi hśn įkvešiš aš svipta sig lķfi og ķ žeim tilgangi komist yfir klór sem var geymdur į salerni Upptökuheimilisins. Kvašst hśn hafa drukkiš klórinn og oršiš mjög veik af en hśn minntist žess ekki aš hafa veriš fęrš til lęknis eša į sjśkrahśs vegna žessa eša aš lęknir hafi veriš kallašur į heimiliš. Ķ staš žess hafi starfsfólk Upptökuheimilisins lįtiš hana drekka saltvatn og viš žaš hafi hśn kastaš upp žvķ sem hśn hafši drukkiš. (354-355)

Žannig greindu fimm af žeim sjö sem komu til vištals viš nefndina frį žvķ aš hafa veriš beittar lķkamlegu ofbeldi af hįlfu starfsfólks og hafa oršiš vitni aš žvķ aš starfsfólk beitti ašrar stślkur lķkamlegu ofbeldi og ein greindi frį žvķ aš hafa oršiš vitni aš ofbeldi starfsfólks gagnvart öšrum viststślkum, en ekki oršiš fyrir slķku sjįlf. Komiš hafi fyrir aš starfsfólk hafi löšrungaš viststślkur, rifiš ķ hįr žeirra, klipiš ķ lķkama žeirra. Ennfremur komu fram nokkrar frįsagnir um aš tvęr viststślkur hafi veriš dregnar į hįri og höndum nišur stiga į vistheimilinu. Starfsfólk hafi beitt lķkamlegu afli sem hafi ekki veriš ķ žeim tilgangi aš kveša nišur įrįsargjarna hegšun viststślkna heldur višbrögš starfsfólks ef stślkurnar neitušu aš gera žaš sem žeim var fyrirskipaš eša voru meš dónalegar athugasemdir ķ garš starfskvenna. (356)

Fjórar af žeim sjö konum sem komu til vištals viš nefndina greindu frį žvķ aš hafa oršiš fyrir kynferšislegri įreitni af hįlfu tiltekinna starfskvenna. Tilteknar starfskonur hafi kysst stślkur į munninn žegar žęr voru aš bjóša góša nótt og žį oft meš žeim hętti aš stinga tungunni upp ķ munn žeirra. Žį greindu žęr einnig frį žvķ aš komiš hafi fyrir aš stślkum hafi veriš strokiš innanklęša, t.d. yfir brjóstin eša bakiš, og greindu tvęr frį žvķ aš hafa oršiš vitni aš žvķ er starfskona hafi ķ eitt tilgreint skipti bašaš viststślku og viš žaš tękifęri sżnt af sér kynferšislega hegšun, m.a. strokiš um brjóst hennar og kynfęri. Greindu žęr bįšar frį žvķ aš hafa fundist undarlegt aš starfskonan hafi veriš aš baša stślkuna žar sem viststślkur į heimilinu hafi allar veriš unglingsstślkur og aš ašfarir viš böšunina hafi veriš óvišeigandi. (357)

Nefndin tók vištal viš fyrrverandi starfskonu Upptökuheimilisins ķ Kópavogi į įrunum 1965-1968. [...] Algengt hafi veriš aš lögregla hafi komiš meš börn ķ vistun og žį einnig svokölluš kvenlögregla, en starfsmašur hennar hafi į žeim tķma jafnframt veriš fyrrgreindur nefndarmašur ķ stjórn skólaheimilisins Bjargs sem kom til vištals viš nefndina. Kvašst hśn minnast žess sérstaklega aš fyrrgreindur nefndarmašur ķ stjórn heimilisins hafi komiš meš stślkur frį Bjargi og žį fyrirskipaš aš žęr skyldu sęta einangrun. Hafi henni fundist sś rįšstöfun vera harkaleg og komiš hafi fyrir aš hśn og forstöšukonan hafi leyft stślkunum aš dvelja frammi meš starfsfólki. (364)

Ķ ljósiofangreinds veršur nś gerš grein fyrir įlyktun nefndarinnar um hvort telja verši, žegar į heildina er litiš, aš meiri lķkur en minni séu į žvķ aš fyrrverandi viststślkur į skólaheimilinu Bjargi hafi žurft aš sęta illri mešferš eša ofbeldi ķ žeirri merkingu sem rakin er ķ kafla 2 ķ V. hluta skżrslunnar. (368)

Hvaš sem lķšur žessum vištölum og framburšum starfskvenna, sem ešli mįls samkvęmt hafa hér persónulegra hagsmuna aš gęta, telur nefndin žvķ ekki fęrt aš lįta hjį lķša aš įlykta aš frįsagnir viststślknanna séu ķ meginatrišum trśveršugar og aš meiri lķkur en minni séu į žvķ aš žęr lżsi a.m.k. įkvešnu mynstri neikvęšra atburša į starfstķma vistheimilisins. (369-370)

Hvaš varšar kynferšislega įreitni sem fyrrverandi viststślkur greindu frį aš hafa žurft aš sęta af hįlfu tiltekinna starfskvenna, meirihluti žeirra sem komu til vištals viš nefndina og meirihluti žeirra sem gįfu skżrslu fyrir dómi ķ upphafi įrs 1968, telur nefndin aš ekki verši fram hjį žvķ litiš aš lżsingar į hįttsemi starfskvenna eru nįnast aš öllu leyti sambęrilegar. Aš mati nefndarinnar voru frįsagnir af meintri kynferšislegri įreitni starfskvenna almennt séš trśveršugar. Framburšur fyrrverandi nefndarmanns ķ stjórnarnefnd heimilisins og starfsmanna žess um aš žeir hafi hvorki haft slķka hįttsemi ķ frammi né haft vitneskju um aš slķkir atburšir ęttu sér staš geta ekki aš mati nefndarinnar dregiš śr trśveršugleika framburša viststślkna sem aš framan eru raktir. (370)

Meš vķsan til alls žess sem aš framan er rakiš er žaš nišurstaša nefndarinnar aš telja veršur, žegar į heildina er litiš, aš meiri lķkur en minni séu į žvķ aš sumar viststślkur hafi mįtt žola illa mešferš ķ formi tiltekinna lķkamlegra athafna og kynferšislegrar įreitni af hįlfu einhverra starfskvenna. (372)

Ritstjórn 26.08.2010
Flokkaš undir: ( Sišferši og trś , Vķsun )

Višbrögš


Reynir (mešlimur ķ Vantrś) - 26/08/10 14:01 #

Hversu margir Ķslendingar hafa heyrt svipašar sögur og verri sem aldrei hafa žó komiš fram opinberlega?

Viš žekkjum žęr nokkrar og okkur hryllir viš. Vantrś er ekki aš hvetja til nornaveiša eša galdrabrenna. Enda voru žęr og eru enn einn af ljótustu blettum kristinnar trśar.

En ofbeldi og sér ķ lagi kynferšislegt ofbeldi žeirra sem žykjast hafa til aš bera meiri kęrleika eša žį betra sišferši vegna sérstakra tengsla žeirra viš algóša, yfirnįttśrulega veru er alveg sérstaklega višbjóšslegt. Nefnum tvö dęmi:

Gušmundur misnotaši ašstöšu sķna og fjįrhagslega yfirburši, veikleika skjólstęšinga sinna og leit žeirra ķ trśna į Guš ķ žeim tilgangi aš fullnęgja eigin hvötum og kynlķfsfķkn. #

Fimmta tilvikiš varšar konu sem ber aš į sķnum tķma hafi nśverandi biskup įreitt hana kynferšislega er hśn var į fermingaraldri og sóknarbarn ķ Bśstašasókn. Hann į aš hafa viljaš fį hana til samręšis og talaš um žaš sem hinn fullkomna samruna. #

Herra Karl Sigurbjörnsson segir aš annar žessara manna a.m.k. hafi veriš "breyskur" en žaš ógildi engan vegin žęr "helgu stundir" sem fólk hafi įtt meš honum. Flestum detta önnur orš ķ hug. Žessa menn og ašra slķka ofurhręsnara į aš afhjśpa og koma undir manna hendur ķ staš žess aš bķša eftir žeim dómi sem biskup telur bķša eftir daušann.


Siggeir F. Ęvarsson (mešlimur ķ Vantrś) - 26/08/10 16:07 #

Žetta eru svo hrošalegar lżsingar aš mašur į erfitt meš aš lesa žetta til enda.


Svanur Sigurbjörnsson - 26/08/10 18:30 #

..og Aušur Eir ber enn hempuna og var einn af žeim prestum sem undirritušu sérstaka stušningsyfirlżsingu viš Sr. Gunnar fašmlagaprest į Selfossi. Mašur į bara ekki til orš..


Funi - 31/08/10 14:44 #

Haršręši og framkoma Aušar Eir į Bjargi hefur veriš kunnugt ķ yfir 40 įr. Žaš var blašamįl į sķnum tķma. Samt fékk Aušur Eir vķgslu nokkrum įrum sķšar. Til aš mynda byggšist leikritiš Fjašrafok eftir Matthķas Jóhannessen (frumsżnt 1969) į hneykslinu į Bjargi. Samt var samkomulag um aš žaga įfram ķ žessu ógešslega žjóšfélagi. Aušur Eir er ķ forystu kvennakirkjurnar og žykir trśveršug er hśn bošar mjśka kvengyšju og predikar anarkisma gegn stigveldi. Žaš er athyglisvert hvaš valdstjórnin og kirkjan hefur veriš nįtengd frį sišskiptum žegar prestum var umbreytt ķ einhverskonar lögreglu. Ekki er langt sķšan aš žaš var hluti af gušfręšinįmi aš starfa ķ lögreglu, gešdeild eša slökkviliši į sumrin. Einnig mį benda į aš kirkjan heyrir ennžį undir lögreglumįlarįšuneytiš.

Lokaš hefur veriš fyrir athugasemdir viš žessa fęrslu. Viš bendum į spjalliš ef žiš viljiš halda umręšum įfram.