Allar fęrslur Allir flokkar Sos Um félagiš Śrskrįning Lógó Spjallid@Vantru Póstfang Vantru@Facebook Vantru@Youtube Vantru@Twitter

Um vķsindi og gervivķsindi

Viš höfum öll heyrt fólk nota oršiš gervivķsindi (pseudoscience) ķ nišrandi merkingu um įkvešin fręši eša kenningar sem viškomandi telur ekki eiga viš rök aš styšjast. En hvaš eru gervivķsindi og hvernig eru žau frįbrugšin žvķ sem kalla mį „alvöru” vķsindi? Sumir nota oršiš gervivķsindi (eša samheitiš hjįfręši) um fręšigreinar į borš viš sįlfręši, félagsfręši og jafnvel heimspeki, ķ žeirri trś aš ašeins „hörš” vķsindi eins og ešlis- og efnafręši geti talist til vķsinda. Rétt merking oršsins į žó viš hugmyndakerfi sem eru sett fram į vķsindalegan hįtt įn žess aš vķsindastarf liggi žeim til grundvallar.

Gerviskammtafręši

Žessar kenningar eru margvķslegar og ólķkar innbyršis en eiga žaš sameiginlegt aš reynt er aš gefa žeim įsżnd vķsinda įn žess aš innistęša sé fyrir žvķ. Algengt er aš notast sé viš orš eša hugtök sem hafa yfir sér vķsindalegan blę žegar vara eša ašferš er kynnt, įn žess aš žau komi žvķ nokkuš viš sem veriš er aš kynna. Hver man t.d. ekki eftir vķsunum til skammtafręši ķ kringum Secret ęšiš hér um įriš. Žó įtti bókin og hugmyndafręšin į bak viš hana alls ekkert skylt viš skammtafręši.

Žaš er einmitt nokkuš algengt viškvęši hjį žeim sem halda fram hępnum stašhęfingum aš vegna žess aš skammtafręšin hefur sżnt okkur fram į aš heimurinn er flóknari en okkur óraši fyrir žį getum viš ķ raun ekkert sagt um hvaš sé hęgt og hvaš ekki. Og vegna žess hvaš skammtafręšin er flókin og erfitt er aš skilja hana getur fólk stašhęft hitt og žetta um žaš hvaš skammtafręšin segi okkur įn žess aš eiga į hęttu aš venjulegt fólk sjįi ķ gegnum žaš. Jafnvel žó viškomandi viti ekki meira um skammtafręši en višmęlandinn.

Žetta į viš um fleiri fręšigreinar en skammtafręšina. Žetta er til aš mynda įstęšan fyrir žvķ aš oft sjįst żmisskonar heilsubótarvörur auglżstar meš vķsunum til „quantum”-virkni, eša aš varan virki į „sameinda stiginu” (molecular-level) eša valdi jafnvel segul- eša tķšnisviši ķ lķkamanum.

Ekki-vķsindi

Žaš er einmitt ašalsmerki gervivķsinda aš notast viš óljósar skilgreiningar og vķš višmiš į borš viš žessi žegar kemur aš žvķ aš rökstyšja stašhęfingar. Svo dęmi sé tekiš af óhefšbundnum mešferšum žį er sjaldséš aš žar sé lofaš bata į įkvešnum sjśkdómum eša vandkvęšum. Algengara er aš lofaš sé bęttri alhliša lķšan, aukinni orku, betri einbeitingu eša öšru žvķ sem ekki er jafnt aušvelt aš skilgreina eša męla og t.d. sótthita eša fjölda hvķtra blóškorna.

Óspart er gripiš til vitnisburša (anecdotes) til aš rökstyšja virkni mešferšarinnar ķ staš žess aš rannsaka hana į hlutlęgan hįtt, en eins og sagt er žį jafngilda margir vitnisburšir ekki gögnum („the plural of anecdote is not data”).

Vķsindi eru fyrst og fremst įkvešin ašferš. Gervivķsindi er einfaldlega žaš sem lķtur į yfirboršinu śt fyrir aš vera vķsindalegt en er žaš ekki vegna žess aš ašferšum vķsindanna hefur ekki veriš beitt til aš komast aš žvķ sem haldiš er fram.

Ögn um vķsindi

Raunverulegar vķsindakenningar eru studdar rannsóknum sem hver sem er getur endurtekiš og fengiš sambęrilega nišurstöšu. Žęr śtskżra fyrirbrigši į žann hįtt aš ekki stangast į viš eldri kenningar eša nįttśrulögmįl. Nišurstöšur eru birtar ķ ritrżndum tķmaritum žar sem öšrum fręšimönnum er gefinn kostur į aš gagnrżna nišurstöšurnar og ašferširnar sem beitt er.

Ašferšum og tilraunaašstęšum er lżst nįkvęmlega til aš aušvelda endurtekningu. Reynt er eftir bestu getu aš takmarka skekkju ķ męlingum meš żmsum ašferšum, t.d. meš žvķ aš nota višmišunarhópa, „blinda” žįtttakendur og rannsakendur svo aš žeir viti ekki hvenęr tilraunaašstęšur eigi viš o.s.frv. Sķšast en ekki sķst žarf vķsindakenning aš vera nógu afmörkuš til aš hęgt sé aš sżna fram į aš hśn sé röng meš žvķ aš fį nišurstöšur sem ganga gegn henni.

Tķu vķsbendingar um gervivķsindi

Til einföldunar mį segja aš ef eitthvaš af eftirtöldu į viš um įkvešna kenningu eru miklar lķkur į aš um gervivķsindi sé aš ręša (svo ekki sé talaš um ef margt af nešangreindu į viš):

  1. Ekki er hęgt aš afsanna kenninguna.

  2. Forsvarsmenn kenningarinnar slį um sig meš frösum og hugtökum sem ekki er ljóst hvernig tengjast kenningunni (orš į borš viš tķšni, orkusviš, skammtur (quantum), DNA eša stofnfrumur eru notuš žar sem žau eiga ekki viš).

  3. Upphafsmašur kenningarinnar vann aš rannsóknum sķnum ķ einangrun og hefur ekki gefiš śt fręšigreinar.

  4. Forsvarsmenn kenningarinnar halda žvķ fram aš samsęri gegn kenningunni višgangist mešal fręšimanna og/eša lyfjaframleišenda.

  5. Kenningin er sögš byggjast į aldagömlum fręšum sem nżlega hafi veriš enduruppgötvuš (eša nżlega borist til vesturlanda frį fjarlęgum slóšum).

  6. Helsti stušningur viš kenninguna byggir į vitnisburšum (anecdotes).

  7. Kenningin byggir į fornum textum eša helgiritum frekar en rannsóknarnišurstöšum.

  8. Setja žarf fram nż nįttśrulögmįl eša breyta eldri lögmįlum til aš kenningin fįi stašist.

  9. Ekki er hęgt aš męla žaš sem kenningin snżst um eša įhrif ašferšarinnar žverra skyndilega sé reynt aš męla žau.

  10. Kenningin byggist į öflum eša hęfileikum sem ekki eru öllum ašgengileg (s.s. skyggnigįfu eša trśfestu).

Aš sjįlfsögšu er ekki sjįlfkrafa hęgt aš slį žvķ föstu aš einhver tiltekin kenning sé gervivķsindi žó aš eitthvaš af ofangreindum atrišum eigi viš, en žaš bendir žó til žess aš ekki sé allt meš felldu.

Tengdar greinar:

Baldvin Örn Einarsson 10.02.2010
Flokkaš undir: ( Efahyggja , Efahyggjuoršabókin , Kjaftęšisvaktin )

Višbrögš


Arnar - 10/02/10 09:10 #

"Setja žarf fram nż nįttśrulögmįl eša breyta eldri lögmįlum til aš kenningin fįi stašist."

Er nś ekki jafnvel frekar algengt aš nżjar kenningar breyti eldri lögmįlum? Eins og td. žyngdarlögmįl Newton vs. afstęšiskenning Einstein?


Baldvin (mešlimur ķ Vantrś) - 10/02/10 09:20 #

Eins og ég segi ķ greininni žį er ekki sjįlfkrafa um gervivķsindi aš ręša žó aš eitthvaš af žessu eigi viš. Žó aš žaš komi vissulega fyrir aš fullgildar kenningar kollvarpi įšur višteknum lögmįlum, eins og afstęšiskenningin og skammtafręšin geršu t.d. er žaš miklu algengara aš žęr kenningar sem krefjast breytinga į lögmįlum séu einfaldlega rangar. Sem dęmi mį nefna hómópatķu, eilķfšarvélar og margt fleira.


Haukur Kristinsson - 10/02/10 09:51 #

Athyglisverš grein og vel skrifuš. Ķ sķšasta tölublaši Newsweek var merk grein eftir hina įgętu Sharon Begley; The Depressing News about Antidepressants. Žar vekur hśn athygli į žvķ aš mikiš notuš lyf viš žunglyndi(Zoloft, Paxil, Effexor, Wellbutrin, Prozac, Serzone, Celexa), séu ekki virkari en Placebo, jafnvel verri. Aš placebo effect sé ķ rauninni til viš vissum sjśkdómum. Skżringin er sś, aš placebo ž.e.a.s. trśin į „lyfiš“ virki eins og „natural medication“. Hśn kemur af staš losnun į efnum eins og Dopamines og Opiates ķ heilanum. Til eru heilar verslanir sem hafa į bošstólum ótrślegt śrval fóšurbętiefni, vörur sem ég flokka undir rusl. En fólkiš hefur trś aš žessum pillum, getur svariš fyrir žaš aš įhrifin séu góš (anecdotes)og framleišandinn gręšir. Oft getur mašur dįšst af hugmyndafluginum į bak viš nöfnin į žessu drasli.


Įrni Žór - 10/02/10 19:43 #

Mér žykir nś nokkuš lķklegt aš tvķblindar ransóknir į virkni žessara lyfja hafi veriš geršar til žess einmitt aš bera saman viš lyfleysuįhrif.


Feyerabend - 15/02/10 14:57 #

Ég veit ekki betur en aš žunglyndislyfin hafi veriš žróuš samkvęmt stöšlum nśtķma vķsinda. Hvaša lęrdóm mį draga af žvķ? Ef til vill hefur Begley ekki rétt fyrir sér, og hennar nišurstöšur dregnar af lélegum rannsóknum, eša hśn hefur rétt fyrir sér og vķsindi, eins og žau eru stunduš, eru ekki alveg jafn hrein og klįr eins og "ķdeal" hugmyndin um žau. Ķ žessari grein er einmitt sett fram slķk lżsing, en žaš er alveg hęgt aš benda į fjöldamargt ķ vķsindum sem stangast į viš hana.


Baldvin (mešlimur ķ Vantrś) - 15/02/10 15:16 #

Ég skil ekki alveg hvaš žś įtt viš, Feyerabend.

Ef žś įtt viš žaš aš fręšimenn starfi ekki alltaf samkvęmt žessum "ķdeal" stašli vķsindalegrar ašferšar žį er žaš svosem ekkert leyndarmįl, enda eru fręšimenn bara menn eins og hverjir ašrir. En žar kemur yfirlestrarfyrirkomulagiš (peer-review) og krafan um endurtekningu inn ķ. Žetta er žaš sem heldur vķsindunum į réttum kśrsi. Žó aš menn geti veriš ósammįla um einstaka atriši er žaš į endanum žaš sem betur stendur af sér vķsindalega gagnrżni sem haft er fyrir satt.


Feyerabend - 16/02/10 09:32 #

Pointiš er aš žaš leynist einhver framfaragošsögn žarna undir - einhver hugmynd um aš hlutir leišréttist. Kenningar dagsins ķ dag eiga allar eftir aš breytast. Ekki endilega vegna žess aš žęr afsannist ķ tilraunum, heldur vegna žess aš žaš koma fram nż sjónarhorn, nż hugtök, nżtt fólk.

Svo er ótalmargt sem telst til starfsemi vķsinda žar sem engin krafa er um endurtekningu. Lyfjarannsóknir, sem nefndar eru ķ kommenti, eru gott dęmi. Žś veist sjįlfsagt hvernig žęr fara fram ķ grófum drįttum. Ķ tilfelli gešlyfja koma upp mörg erfiš atriši, til dęmis hvernig į aš meta įrangur. Hvenęr er mašur žunglyndur og hvenęr ekki žunglyndur, og er žaš vegna lyfsins eša vegna annarra hluta, tķmans sem lķšur og svo framvegis. Žaš sem reynt er aš gera meš žęr męlingar er svo tölfręšilegt próf, sem segir bara (ef vel į aš vera) aš žaš sé mjög ólķklegt aš munur į hópum sé tilviljun. Žetta ferli er ķ ķdeal heimi mjög strangt, og vel skilgreint. Lįtum vera aš fyrirtękin svindli, en žaš sem mį benda į er aš žetta er mjög sérstakt form rannsóknar, og į lķtiš sameiginlegt meš tilraunum ķ ešlisfręši, svo dęmi sé tekiš. Hins vegar nota svokallašir dularsįlfręšingar sama prótókol og žykir sjįlfum aš žeir hafi fengiš alls konar marktękar nišurstöšur.

Žetta er oršiš of langt, en žaš er margt og miklu fleira ķ žessu, og kannski ekki hęgt aš ašgreina vķsindi frį gervivķsindum meš neinum einföldum hętti. (Žaš žżšir ekki aš žaš sé ekki munur.)


Matti (mešlimur ķ Vantrś) - 16/02/10 09:35 #

Pointiš er aš žaš leynist einhver framfaragošsögn žarna undir - einhver hugmynd um aš hlutir leišréttist

Uh, jį. Er žaš virkilega gošsögn?


Feyerabend - 16/02/10 11:01 #

Jį "leišrétt" gefur ķ skyn aš žaš sem kemur į eftir sé "rétt". Žaš sem er "rétt" ķ dag er hins vegar "rangt" į morgun, og žaš į ekki eftir aš breytast...


Baldvin (mešlimur ķ Vantrś) - 16/02/10 12:35 #

Nei, leišrétt gefur ķ skyn aš žaš sem kemur į morgun sé réttara heldur en žaš sem haldiš er fram ķ dag.

Ekki endilega rétt en žó ķ betra samręmi viš raunveruleikann heldur en fyrri hugmyndir.

Žaš er einmitt kosturinn viš hina vķsindalegu ašferš aš žar er sķfellt veriš aš betrumbęta og laga hugmyndir aš raunveruleikanum eins og hann birtist okkur ķ gegnum tilraunir og reynsluprófanir.

Góš hugmynd getur vikiš fyrir betri hugmynd. "Rétt" hugmynd getur vikiš fyrir réttari hugmynd.


Feyerabend - 16/02/10 15:50 #

Ég er ekki aš reyna aš rķfast eša snśa śt śr, en mašur gęti spurt, hvaš žżšir eiginlega "réttara"? Mér finnst undirliggjandi einhver hugmynd um aš viš séum smįm saman aš hnita okkur nęr og nęr sannleikanum - sem ég er ekki viss um aš sé besta lżsingin.

Ég er ekki meš žessu aš neita žvķ aš žaš sé munur į visindum og fyrirbęrum sem mį kalla gervivķsindi, en žaš getur veriš aš žaš sé ekki hęgt aš gefa fullkomna skilgreiningu sem ašgreinir. Hęgt er aš tala um gagnrżnisanda (inn ķ žvķ er aušvitaš ritrżni jafningja - sem er žó aldrei betri en žęr manneskjur sem koma viš sögu), traust gögn, skynsamlegar įlyktanir, og žess hįttar. Ég myndi kannski sérstaklega finna önnur einkenni en tilraunir og reynsluprófanir. Ef ég vęri mjög haršur į žessu getur mašur fundiš óteljandi hluti sem eru aldrei reynsluprófašir, og annaš sem dettur śt, jafnvel žó žaš standist prófanir. Jaršmišjukenningin stóšst allar prófanir - en hśn meikaši bara ekki sens ķ hinu stóra samhengi, og vék fyrir gagnlegri lżsingu.

Yfir og śt.


Baldvin (mešlimur ķ Vantrś) - 16/02/10 16:14 #

Ef heimurinn er į annaš borš til, žį er hann einhvern veginn.

Rétt kenning er žį kenning sem lżsir žvķ hvernig heimurinn er ķ raun og veru.

Kenning sem lżsir žvķ betur hvernig heimurinn er ķ raun og veru heldur en einhver önnur kenning er žvķ ķ žessum skilningi réttari en sś kenning.

Žannig var t.a.m. landrekskenningin įgęt, en flekakenningin betri, réttari.

Aušvitaš er hęgt aš orša hlutina betur og kafa dżpra ofan ķ žį heldur en ég geri ķ žessari grein, enda er hśn ekki löng.

Ég myndi nś samt segja aš jaršmišjukenningin hafi einmitt falliš vegna žess aš hśn stóšst ekki raunprófun. Um leiš og menn höfšu forsendurnar og tęknina til aš kanna hvernig sólkerfiš var ķ raun og veru žį féll jaršmišjukenningin.

En žaš er aušvitaš rétt aš suma hluti žżšir ekki aš raunprófa. En umręša um A priori žekkingu er of flókin til aš fara śt ķ hér.

Žaš gęti hins vegar veriš gaman aš ręša žaš į spjallboršinu

Lokaš hefur veriš fyrir athugasemdir viš žessa fęrslu. Viš bendum į spjalliš ef žiš viljiš halda umręšum įfram.