Allar fęrslur Allir flokkar Sos Um félagiš Śrskrįning Lógó Spjallid@Vantru Póstfang Vantru@Facebook Vantru@Youtube Vantru@Twitter

Skuldum viš kirkjunni pening?

Benz GLFyrir stuttu varš ég fyrir žeirri reynslu aš sjį žekktan Žjóškirkjuprest męta til embęttisverka į allra flottustu śtgįfu Benz-jeppa, splunkunżjum upp śr kassanum. Ekki er žessi prestur af rķkum ęttum, maki hans starfar sem kennari. Eflaust žakkar presturinn guši fyrir bķlinn – eša skyldi hann žakka ķslensku žjóšinni sem borgar launin hans?

Žaš er nefnilega svo merkilegt aš allir landsmenn, kažólskir jafnt sem bśddistar, trśašir jafnt sem vantrśašir – öll tökum viš žįtt ķ aš greiša laun Benz-prestsins, žessi ofurlaun sem setur gušsoršasölumenn į stall meš bankastjórum og veršbréfamišlurum. En hvernig stendur į žvķ aš viš almenningur skuli halda Benz-prestum žessa lands uppi?

Af hverju er Guš į fjįrlögum?

Samkvęmt fjįrlagafrumvarpi er gert rįš fyrir 4,7 milljarši króna til Žjóškirkjunnar įriš 2009 (pdf) (framlag til kirkjugarša er ekki reiknaš meš hér né annars stašar ķ greininni). Rķkiš innheimtir sóknargjöld af hverjum skattgreišenda og greišir til trśfélaga ķ samręmi viš skrįšan félagafjölda žeirra. Į nęsta įri mun sś upphęš nema 2,2 milljöršum til Žjóškirkjunnar. Eftir standa 2,5 milljaršir sem er framlag okkar, žjóšarinnar, til Žjóškirkjunnar sem žrįtt fyrir nafniš getur engan veginn talist kirkja okkar allra. Laun Benz-prestsins eru einmitt greidd af žessum 2,5 milljöršum.

Skżringin sem afsakendur kirkjunnar koma gjarnan meš žegar žessi mįl ber į góma er aš rķkiš hafi gert samning viš kirkjuna įriš 1907 um skipti į kirkjujöršum fyrir įrlegar greišslur.

“Viš lķtum į greišslu rķkisins til Žjóškirkjunnar į fjįrlögum sem endurgjald fyrir kirkjujaršir ... Žetta eru sex til sjö hundruš jaršir” segir Gušmundur Žór Gušmundsson framkvęmdastjóri Kirkjurįšs, ķ grein ķ Markašnum, 9. aprķl sķšastlišinn. Ķ Svķžjóš er kirkjan rekin į arši af eignum en Sigrķšur Dögg Geirsdóttir fjįrmįlastjóri kirkjunnar segir ķ sömu grein aš hér į landi sé aršur af kirkjueignum greiddur ķ gegnum rķkiš, įn žess žó aš “žaš hafi veriš reiknaš nišur ķ kjölinn”.

Sanngjarnar greišslur?

Afstaša Žjóškirkjunnar er sem sagt sś aš greišslan sem žeir fįi frį rķkinu umfram sóknargjöld sé aršgreišsla af eignum sem hśn hafi afhent rķkinu. Getur žetta stašist? Viš nįnari athugun kemur ķ ljós aš, nei, žetta stenst engan veginn.

Tökum fyrst greišsluna sjįlfa, 2,5 milljaršir į nęsta įri. Hversu stór žyrfti sjóšur aš vera sem gęti greitt slķkan arš? Verštryggšur innlįnsreikningur hjį Glitni meš fimm įra bindistķma er meš 7,2% vexti. Žrjįtiu og fimm milljaršir į žannig reikningi myndi skila 2,5 milljöršum į įri.

En žetta eru miklu hęrri vextir en hęgt er aš reikna meš til langs tķma. Kirkjan er 1000 įra stofnun į Ķslandi og fer varla aš taka miklar įhęttur meš sjóši sķna ef hśn ętlar aš endast śt 21. öldina hvaš žį lengur. Raunvextir bandarķskra rķkisskuldabréfa į 20. öldinni voru innan viš 1% į įri aš mešaltali. Raunhęf sjóšstjórn fyrir 21. öldina gęti varla reiknaš meš meira en 2% vexti til langs tķma. Slķkur sjóšur žyrfti žį aš vera vel umfram hundraš milljaršina til aš standa undir 2,5 milljarša greišslu į įri.

Aš baki žessarar “aršgreišslu” žyrfti sem sagt aš vera allverulegur sjóšur – andvirši hinna seldu kirkjujarša. En er hęgt aš nįlgast žaš hver sś upphęš var ķ raun og veru?

Kirkjan ķ žrot

Samkvęmt upplżsingum į heimasķšu Biskupsstofu var kirkjan komin ķ žrot meš launagreišslur viš upphaf 20. aldarinnar og leitaši žvķ į nįšir rķkissjóšs. Ķ kjölfar lagasetningar įriš 1907 tók rķkiš viš kirkjujöršum og var söluandvirši jaršanna greitt ķ tvo sjóši, Kirkjujaršasjóš og Prestlaunasjóš, ķ kjölfar laganna 1907. Prestar įttu aš fį greidd laun śr žessum sjóšum en žaš kerfi entist ašeins ķ nokkur įr, žį voru sjóširnir komnir į hausinn og rķkiš tók aš sér aš greiša laun presta beint.

PrestagangaEinhverjar jaršir voru žó eftir óseldar og eignarhald į mörgum žeirra var óljóst. Meš lögum frį 1997 er Žjóškirkjunni fęršar til eignar allar prestsetursjaršir. Ekki tókst žó betur til en svo aš upp śr lagasetningunni hófust deilur milli kirkju og rķkis um hvaša jaršir teldust prestsetursjaršir og gekk Žjóškirkjan miklu lengra ķ žeim skilningi en rķkiš. Endanlegt samkomulag nįšist ekki fyrr en 2006 og hefur Björn Bjarnason gert góša grein fyrir deilum žessum į bloggsķšu sinni.

En samningurinn frį 1997 kvešur endanlega upp śr meš žaš aš andvirši kirkjujarša stendur undir fjįrframlögum rķkisins til Žjóškirkjunnar, hvort sem jarširnar hafi žegar veriš seldar eša ekki.

Trabantsjóšur

Til aš reyna aš įtta sig į žvķ hversu mikils virši hinar seldu jaršir gętu veriš er hęgt aš fara tvęr mismunandi leišir. Nįnast sama nišurstaša fékkst eftir žeim bįšum. Žvķ hefur veriš fleygt aš kirkjujarširnar hafi veriš 16% af jaršeignum landsins. Ekki tókst mér aš stašfesta žessa tölu en hśn er höfš eftir gušfręšingi sem starfar utan Žjóškirkjunnar.

Veršmęti jarša fer aš langmestu leyti eftir žvķ hversu mikiš af ręktarlandi fylgir žeim en samkvęmt skżrslu frį landbśnašarrįšuneytinu eru 122.000 hektarar (pdf) undir rękt į Ķslandi. Matsnefnd eignarnįmsbóta veršlagši hektarann af ręktušu tśni į 300.000 fyrir tveimur įrum. Mišaš viš žessar tölur og uppreiknaš til nśverandi veršlags ęttu 16% af jaršeignum į Ķslandi aš vera 6,6 milljarša króna virši.

Mišaš viš orš Gušmundar Žórs Gušmundssonar sem vitnaš er til hér aš ofan skulum viš gera rįš fyrir 700 kirkjujöršum. Samkvęmt żmsum heimildum (1 (pdf), 2 (pdf)) eru lķklega innan viš 6000 jaršir į landinu öllu, ķ byggš eša ekki, og hefur sś tala lķtiš breyst į 20. öldinni. Samkvęmt žessum tölum eru žaš ekki nema hįmark 12% jarša sem töldust kirkjujaršir en aušvitaš gętu žęr hafa numiš 16% mišaš viš veršmęti.

Vķsbendingu um veršmęti žessara jarša er aš finna meš fylgiskjali meš frumvarpi til laga 1997 um stöšu Žjóškirkjunnar. Žar kemur fram aš į įrunum 1984 til 1996 hafi 20 kirkjujaršir veriš seldar fyrir rśmlega 71 milljón króna. Ef tekiš er tillit til veršbólgu og mišaš viš aš sala jaršanna hafi dreifst jafnt yfir tķmabiliš fįum viš 10 milljónir į hverja jörš. Sjö hundruš jaršir gęfu žį sjö milljarši ķ ašra hönd sem er ķ furšu góšu samręmi viš fyrri töluna sem reiknuš var į grundvelli eignarnįmsbóta.

Hugsanlegur kirkjujaršasjóšur er žį ekki nema Trabantsjóšur en ekki Benzjeppasjóšur. Žaš er engin leiš aš fį žaš śt meš žessum hętti aš 2,5 milljaršir į įrinu 2009 sé aršur af eignum kirkjunnar.

Gręšgin kollkeyrir kirkjuna

PeningarEf viš myndum taka mark į žeirri hugmynd aš greišslur til Žjóškirkjunnar séu aršgreišslur af seldum jöršum žį žyrftum viš lķka aš skoša hvernig greišslur til kirkjunnar žróast milli įra. Hugsanlegur sjóšur žyrfti nefnilega ekki ašeins aš standa undir nśverandi greišslum heldur sķvaxandi greišslum.

Ef viš tökum dęmiš af veršrtryggšri sparisjóšsbók meš 7,2% vöxtum žį žyrfti aršgreišslan ekki ašeins aš vera 2,5 milljaršar į įri aš raungildi heldur žyrfti hśn aš vaxa eins og greišslur Rķkissjóšs til Žjóškirkjunnar hafa vaxiš.

Frį žvķ samningurinn viš kirkjuna var geršur įriš 1997 hefur framlag rķkisins til Žjóškirkjunnar aukist um 3,5% įr įri aš raungildi, ef mišaš er viš skżrslu rķkisendurskošunar frį 1997 (pdf) og frumvarp til fjįrlaga fyrir įriš 2009 (pdf).

Sparisjóšsbókin góša žyrfti žį aš vera meš um 70 milljarši króna til aš standa undir aršgreišslunum – og žį erum viš enn aš tala um mjög hįa bankabókavexti sem ólķklegt er aš stęšu til boša įratugum, hvaš žį öldum saman, hvaš žį fyrir svona upphęšir. Hér er sem sagt bśiš aš snśa tķundarhugtakinu alveg į hvolf. Ķ staš žess aš kirkjan fįi tķunda hluta ķ arš fęr hśn tķfaldan hluta ķ arš!

Kirkjan skuldar okkur pening

Žaš er alveg ljóst aš kirkjujaršir standa engan veginn undir greišslum til Žjóškirkjunnar. Žaš er ķ raun fįrįnlegt aš halda žvķ fram og ef betur er aš gįš sést aš greišslur til Žjóškirkjunnar frį setningu laganna įriš 1997 eru vęntanlega žegar oršin tvöföld sś heildarupphęš sem fékkst fyrir jarširnar.

Eigiš fé Žjóškirkjunnar er vķst upp į 15 milljarši, einkum bundiš ķ jaršeignir og żmsar fasteignir. Žegar kemur aš ašskilnaši rķkis og kirkju og dęmiš veršur gert upp žį dugar eigiš fé Žjóškirkjunnar ekki til aš borga nema litinn hluta af žeim peningum sem hśn skuldar ķslensku žjóšinni.

Brynjólfur Žorvaršarson 23.10.2008
Flokkaš undir: ( Kjaftęšisvaktin , Klassķk , Stjórnmįl og trś )

Višbrögš


Finnur - 23/10/08 10:38 #

Kallast žetta ekki öfundsżki į alžżšumįli? Prestar eru ekki meš nein stjörnulaun eša ofurbónusa. Žetta er žokkalega borgaš starf fyrir hįskólamenntaš fólk. Sem betur fer (fyrir prestana) žį eru karlmenn žarna ķ meirihluta og žess vegna mannsmandi laun. Ef meirihluti prestastéttarinnar vęri kvenfólk vęri žetta lįglaunastarf.


Matti (mešlimur ķ Vantrś) - 23/10/08 10:45 #

Kallast žetta ekki öfundsżki į alžżšumįli?

Nei.

Sżnum višleitni og reynum aš ręša efni greinarinnar mįlefnalega.


G2 - 23/10/08 11:21 #

Prestar eru ekki meš nein stjörnulaun eša ofurbónusa.

Ekki žaš? Grunnlaun sóknarprests eru aš lįgmarki tępar 500 žśsund krónur į mįnuši! Žar aš auki koma żmsar sporslur og er ekki óalgengt aš uppgefin mįnašarlaun mešal pokaprests losi 700 žśs. kr. į mįnuši. Žaš kalla ég ofurlaun. Einnig skulum viš ekki gleyma žvķ aš laun biskups Rķkiskirkjunnar eru meira en milljón į mįnuši.


Eygló - 23/10/08 13:43 #

Prestar eru meš svipuš laun og alžingismenn. Biskupinn er meš svipuš laun og forsętisrįšherra. Mér finnst ekkert ešlilegt viš žaš.


Brynjólfur Žorvaršarson (mešlimur ķ Vantrś) - 23/10/08 13:48 #

Grunnlaun skv. kjarasamningi BHM fyrir hįskólamenntaša starfsmenn eru 235.000, eša um helmingur af žvķ sem prestar fį ķ grunnlaun.

Helsti munurinn er sį aš BHM-félagar eru aš vinna fyrir sķna vinnuveitendur. Prestar fį laun frį rķkinu en eru ekki aš vinna fyrir rķkiš! Žeir segjast sjįlfir fį žessi laun sem "arš" af kirkjujöršum.


Örninn - 23/10/08 16:35 #

Ég tel aš žessum 4,7 milljöršum króna vęri betur variš ķ aš efla rķkissjóš og hjįlpa žjóšinni į žessum hörmungar erfišu tķmum sem óvandaš fólk hefur komiš okkur ķ. Žjóškirkjuna af fjįrlögum takk, og viš erum strax bśinn aš efla rķkissjóš um tępa fimm milljarša.


Siggi - 23/10/08 17:28 #

Aš kalla presta hįskólamenntaša er nokkuš langt gengiš, ef einhver stśderar vśdśś ķ sama tķma ķ skóla ķ Ežópķu myndi ég ekki kalla žaš liš hįskólamenntaš, hver er munurinn į vśdśinu og žessu?


Lįrus Višar (mešlimur ķ Vantrś) - 24/10/08 23:22 #

Takk fyrir žessa samantekt Brynjólfur, ég hef bešiš eftir einhverju svona lengi. Einnig vęri įhugavert aš skoša hvernig Rķkiskirkjan eignašist žessar jaršir upphaflega en sagan žar į bak viš er eflaust įhugaverš.


Jón Valur Jensson - 26/10/08 04:37 #

Margt er viš žessa śtreikninga žķna og forsendur aš athuga, Brynjólfur. Hér stenzt ekki allt og nógu mikiš nógu illa til aš nišurstöšurnar standast ekki heldur. Nįnar um žaš viš betra tękifęri.


Brynjólfur Žorvaršarson (mešlimur ķ Vantrś) - 26/10/08 07:30 #

Jón Valur, žetta er nś ekki sérlega vandaš af žér. Ef žś hefur eitthvaš viš śtreikninga eša forsendur aš athuga žį mįttu endilega segja žaš og viš getum žį skošaš žaš. En svona komment įn nokkurrar tilraunar til rökstušnings jašrar hreinlega viš rógburš.

Ég stend fyllilega viš alla śtreikninga og allar forsendur nema eina: Vextirnir sem ég miša viš eru fįrįnlega hįir og upphęšin sem žyrfti aš standa aš baki "aršgreišslna" aš sama skapi miklu hęrri.

En endilega, Jón Valur, ég tek allri röstuddri gagnrżni fagnandi og svara henni aš sjįlfsögšu.


Kįri Örn - 26/10/08 20:20 #

Prestar fįst lķka viš mjög erfiša hluti sem réttlętir aš hluta launin sem žeir fį. Sįlargęsla er til dęmis stór hluti ķ žeirra starfi, žeir koma aš fjölskyldum sem missa įstvini sķna snöggt ķ slysum, žegar aš fólk missir barn viš fęšingu, žegar aš fólk greinist meš krabbamein, žaš er oft grķšarleg pressa sett į žį og žeir žurfa aš standa meš fólki ķ alls kyns ašstęšum. Žetta er ekki bara aš męta og halda messu einu sinni ķ viku.

Hins vegar finnst mér milljón į mįnuši of mikiš fyrir nęstum hvaša starf sem er en žaš eru žó margar stéttir sem eru meš laun sem eru algjörlega śt ķ hött, en žaš er svosem ekki viš öšru aš bśast hjį vantrśarmönnum en aš leita uppi prestana. Žeir eiga örugglega eftir aš žurfa aš taka į sig launalękkanir eins og flestallar stéttir į komandi misserum.

Žessi pistill missir til dęmis marks žvķ hér er eiginlega byrjaš aš tala um peningana sem kyrkjan fęr frį rķkinum, žaš er žį bara samband rķkis og kyrkju sem žarf žį aš skoša įsamt įframhaldandi umręšu um ašskilnaš rķkis og kyrkju.


Haukur Ķsleifsson (mešlimur ķ Vantrś) - 26/10/08 20:31 #

Reyndar er rétt aš nefna aš lķklega žį munu laun Presta ekki lękka neitt ķ kreppunni.


Brynjólfur Žorvaršarson (mešlimur ķ Vantrś) - 26/10/08 21:20 #

Kįri, ég efast ekki um aš prestar fįist um erfiša hluti. Margir žeirra gera žaš mjög vel og samviskusamlega. En eiga žeir aš fį tvöfalt žaš sem ašrir hįskólamenntašir rķkisstarfsmenn fį?

Sumir myndu auk žess kalla presta fśskara į "sįl"gęslusvišinu, žeir hafa litla menntun til žess arna samanboriš viš sįlfręšinga, gešlękna, félagsrįšgjafa osfrv. Žeirra ašstoš viš žį sem eiga um sįrt aš binda byggir į hyggjuviti sem viš öll höfum - og svo einhverju gušsoršakukli. Sem er fķnt fyrir žį sem žvķ trśa - en aš rķkiš eigi aš greiša ofurlaun fyrir fśsk og gušsoršakukl į ég erfitt meš aš skilja.

Prestar vinna fyrir žjóškirkjuna - en fį greidd laun frį rķkinu. Žetta er einsdęmi, yfirleitt fį menn greidd laun frį vinnuveitenda sķnum!

En ég sé aš žś kallar žetta "kyrkju" eins og fręndi minn, žaš er sjįlfsagt réttnefni.


anna benkovic - 28/10/08 23:25 #

Ég skulda kirkjunni EKKERT....en hśn skuldar mér!


jogus (mešlimur ķ Vantrś) - 04/11/08 14:42 #

Fyrir 10 dögum kom Jón Valur eins og sannur blóšhundur kirkjunnar - gelti hįtt og snjallt og sagši forsendur žessarar greinar sem og nišurstöšur hennar rangar. Gaf meira aš segja ķ skyn aš hann skyldi nś leišrétta rangfęrslurnar viš tękifęri (sem getur varla veriš stórmįl).

Sķšan žį hefur hann skrifaš blašsķšu eftir blašsķšu (eftir blašsķšu eftir blašsķšu!) af bloggfęrslum į bloggiš sitt.

Mašur hlżtur aš spyrja sig: Af hverju upplżsir hann okkur ekki um meintar rangfęrslur Brynjólfs heldur lętur žęr standa hér?

Er žaš vegna žess aš Jón Valur heldur aš hann sé ślfur žegar hann er ķ raun chihuahua hundur? Žegar į reynir sé ekkert bak viš allt žetta gelt?

Mašur getur ekki annaš en dregiš žį įlyktun aš žessi grein sé rétt žegar einn haršasti trśvarnarmašur landsins (og sį skrifar klįrlega hvaš mest) kemur hérna inn og žaš eina sem hann getur sagt er "žetta er ekki rétt, bśhś, ég leišrétti ykkur sko seinna".


Įsgeir (mešlimur ķ Vantrś) - 04/11/08 16:23 #

Žetta er nś ekki ķ fyrsta skiptiš sem mašur sér JVJ gera žetta.


Jón Valur Jensson - 09/05/09 14:53 #

Ég hef,eins og margir ašrir žjóšfélagslega virkir, haft flestu öšru aš sinna en žessari vefsķšu ykkar frį žvķ aš kreppan reiš yfir, og nś er žaš fullveldiš sjįlft og žjóšarhagsmunir okkar ķ skugga EB-innlimunarstefnunnar, sem tekur helzt huga minn, žegar fęri gefst til aš skrifa vefgreinar. Og ég tek žaš fram, aš ég er enn ekki farinn aš kryfja mikiš lesmįl til mergjar ķ umręšunni į žessar vefslóš. Ętla vitaskuld aš lįta hjįkįtleg köpuryrši sem vind um eyru žjóta, en žegar ég leit hér inn įšan blöstu viš mér tvęr afar villandi fullyršingar, sem vert er aš gera athugasemdir viš, enda snerta žęr frumforsendur mįlsins.

Brynjólfur segir ķ sinni makalausu grein (leturbr. mķn): "Ķ kjölfar lagasetningar įriš 1907 tók rķkiš viš kirkjujöršum og var söluandvirši jaršanna greitt ķ tvo sjóši, Kirkjujaršasjóš og Prestlaunasjóš, ķ kjölfar laganna 1907. Prestar įttu aš fį greidd laun śr žessum sjóšum en žaš kerfi entist ašeins ķ nokkur įr, žį voru sjóširnir komnir į hausinn og rķkiš tók aš sér aš greiša laun presta beint. – Einhverjar jaršir voru žó eftir óseldar."

Žetta hljómar eša er lįtiš hljóma eins og jarširnar hafi ekki stašiš undir prestslaununum. En stašreyndin er sś, aš žaš fór engin umtalsverš sala kirkjueigna af staš 1907 og ekkert ķ lķkingu viš hina miklu sölu jaršeigna biskupsstólanna fyrir og um 1800, žegar fjöldi leiguliša varš jaršeigendur og žaš į góšum kjörum. (Vel aš merkja rann andvirši žeirra biskupsstólseigna EKKI til kirkjunnar, heldur ķ Jaršabókasjóš konungs, sem sķšar fór ķ landsjóš og rķkissjóš okkar. Reyndar rżrnaši andvirši eignanna (ž.e. gildi hins greidda sölufjįr) mjög ķ ofsaveršbólgu Napóleonsstyrjalda-įranna, fyrir utan aš Jaršabókasjóšnum, sem var į leiš til Kaupmannahafnar, var stoliš, en hann skilaši sér raunar aftur.)

Žaš voru ekki "einhverjar jaršir" sem voru óseldar į įrunum eftir 1907, heldur langflestar žeirra. Rķkiš – eša öllu heldur Kirkjujaršasjóšur og Prestlaunasjóšur – hafši žvķ ekki miklar tekjur fram eftir allri öldinni af SÖLU kirkjujaršanna, en af śtleigu og annarri nżtingu žeirra hafši rķkiš tekjur, sem gögnušust žvķ til aš greiša prestum laun.

Vitaskuld hafa žaš ekki veriš nein undur, aš sjöttungur jarša į landinu įriš 1907 skuli hafa getaš framfleytt um 120–150 prestum og fjölskyldum žeirra.


Brynjólfur Žorvaršarson (mešlimur ķ Vantrś) - 09/05/09 16:39 #

Sęll Jón Valur

Jį, žaš er rétt hjį žér aš žessi grein er makalaus. Enginn hefur gert tilraun til aš reikna žetta śt svo vitaš sé, ég hef persónulega spurt žann sem stóš aš samningnum 2007 fyrir kirkjunnar hönd og hann višurkenndi aš enginn hefši reynt aš reikna žetta śt. Stęršfręšiprófessor sem stóš hjį og heyrši samtal okkar gat ekki stillt sig um aš skipta sér aš, hann gat ekki séš aš žetta vęri svo flókiš. Af hverju žį ekki bara aš reikna žetta? spurši hann. Presturinn svaraši ķ undanbrögšum og flęmingi og ég sį mig tilneyddan til aš bjarga honum śr klemmunni meš žvķ aš fara aš tala um Snęfellsnesiš.

Efnisgreinin sem žś gagnrżnir hérna hjį mér JVJ er aš mestu byggš į upplżsingum af heimasķšu Biskupsstofu. Hvort og hversu margar jaršir hafi veriš seldar hvenęr skiptir ekki öllu mįli.

Hitt er ljóst aš į Ķslandi įriš 1907 stóšu kirkjujarširnar ekki undir launum presta. Žaš er įstęša margnefnds samnings. Ef kirkjan hefši sjįlf getaš borgaš laun presta af eignum žį er žaš einmitt žaš sem hśn hefši gert.

Hitt er svo annaš aš žegar samningurinn er geršur 1907 žį er vel lķklegt aš aršur af įętlušum söluhagnaši hefši getaš stašiš undir launagreišslum til presta. Kirkjan gat ekki selt allar jarširnar ķ einu į opnum markaši og žvķ var rķkiš eini "kaupandinn" sem kom til greina.

Vandamįliš, JVJ, er aš greišslur til kirkjunnar eru ekki hefšbundnar aršgreišslur. Aš jafnaši viršast greišslurnar aukast aš raunvirši um 3% į įri og žaš segir sig sjįlft aš engin langtķmaįvöxtun stendur undir žannig "aršgreišslum". Raunhękkun greišslanna stendur ķ beinu sambandi viš laun presta, žeir eru nśna hįlaunastétt ķ einu rķkasta landi heims en voru margir sįrafįtękir ķ einu fįtękasta rķki Evrópu įriš 1907.

En žaš merkilega er aš į 100 įrum, frį 1907 til 2007, skilar 3% raunįvöxtun žvķ sem nęst 20 földun höfušstóls. Žetta stemmmir įgętlega viš žaš aš nśna, ķ dag, skuli höfušstóll aš baki "aršgreišslanna" žurfa aš vera 20 faldur raunvirši žeirra jarša sem upphaflega voru lagšar til grundvallar.

Ef viš horfum til framtķšar žį mį sjį aš įriš 2107 verša, meš sama įframhaldi, aršgreišslur til kirkjunnar heilar 40 milljaršir króna į įri og hugsanlegur höfušstóll sem stęši aš baki žvķ vęri 4000 milljaršir eša nęrri fjórföld verg žjóšarframleišsla Ķslands įriš 2007. Svona miklu skila 3% į įri, JVJ, og žaš geta engar aršgreišslur ķ raunheimum stašiš undir.


Gķsli Gunnarsson - 14/05/09 18:50 #

Ég vil ašeins benda į grein mķna um fjįrmįl kirkjunnar 1874 ķ rįšstefnuriti ķslenska sögužingsins, bindi 2, 2002. Žar sżni ég m.a. fram į aš minna en helmingur tekna presta hafi komiš frį jaršeignum kirkna. Žagaš hefur veriš of mikiš um žessa grein


Brynjólfur Žorvaršarson (mešlimur ķ Vantrś) - 14/05/09 20:38 #

Sęll Gķsli

Jį žaš segiršu satt, žaš hefur veriš žagaš allt of mikiš um žessa grein. Er nokkur leiš aš nįlgast hana rafręnt?


Reynir - 20/08/10 15:43 #

Byrjunarlaun lögreglužjóna eru 180 žśsund į mįnuši. Byrjunarlaun slökkvilišsmanna eru 240 žśsund į mįnuši. Byrjunarlaun kennara eru 250 žśsund į mįnuši. Byrjunarlaun presta eru 600 žśsund į mįnuši!

... Žetta er móšgun viš ašra rķkisstarfsmenn!! Hįskólanįm kennara og presta er jafn langt. Og žaš fer enginn aš segja mér aš prestur sé ķ erfišara starfi en lögreglužjónn!!


Jón Bjarni - 22/09/10 10:18 #

Žessir śtreikningar žķnir ganga ekki upp Brynjólfur, hvaša forsendur hefur žś fyrir žeim - žaš vęri gaman aš sjį žaš.

Margar af žessum jöršum hafa til aš mynda veiširéttindi ķ įm sem eru miljónavirši, svo talar žś um aš ręktarland skipti mįli... gleymdir žś aš gera rįš fyrir žvķ aš hér hafa jaršir veriš keyptar į uppsprengdu verši um allar sveitir af fólki sem nżtir žau sem einhverskonar sumarbśstaši... Žannig hafa bżli ķ heilu sveitunum veriš keypt upp sķšustu įr alveg óhįš nokkurs konar bśrekstri į vęgast sagt uppsprengdu verši uppśr sķšustu aldamótum.

Talan 7 miljaršar er žvķ ansi nįlęgt žvķ aš vera nįlęgt botninum ķ slķkum śtreikningum frekar en varlega įętlaš

Žś veist žaš jafnvel og allir ašrir sem eitthvaš žekkja til aš ętla halda žvķ hér fram aš mešalverš į seldri jörš sķšustu 15 įrin sé 60% af verši žokkalegrar ķbśšar ķ breišholti er ekki nįlęgt nokkrum raunveruleika


G2 - 22/09/10 10:28 #

@Jón Bjarni

Žaš er góšur sišur aš lesa fyrst og gagnrżna svo.

Žessir śtreikningar žķnir ganga ekki upp Brynjólfur, hvaša forsendur hefur žś fyrir žeim - žaš vęri gaman aš sjį žaš.

Forsendur eru mjög vel tķundašar ķ greininni.

Talan 7 miljaršar er žvķ ansi nįlęgt žvķ aš vera nįlęgt botninum ķ slķkum śtreikningum frekar en varlega įętlaš

Hvašan śr daušanum kemur žessi tala?


Jón Bjarni - 22/09/10 10:30 #

Sorry, en eftir žvķ sem ég skoša žetta nįnar žvķ fįrįnlegra veršur žetta..

Žś ert aš nota hér mešalverš seldra jarša įrin 1984 til 1996 og nota žį śtreikninga til aš finna žaš śt aš mešalverš jaršar ķ dag sé um 10 miljónir og žvķ sé heildarvirši 700 jarša ķ dag 7 miljaršar..

Ég hvet žig.... nei, ég mana žig til aš fara meš žessa śtrekinga nišur ķ Hįskóla Ķslands og bera žetta undir žó ekki vęri nema fyrsta įrs nema ķ einhverskonar višskiptafagi og sjį hversu mikiš veršur hlegiš aš žér


Jón Bjarni - 22/09/10 10:32 #

Žessi tala kom héšan

"Vķsbendingu um veršmęti žessara jarša er aš finna meš fylgiskjali meš frumvarpi til laga 1997 um stöšu Žjóškirkjunnar. Žar kemur fram aš į įrunum 1984 til 1996 hafi 20 kirkjujaršir veriš seldar fyrir rśmlega 71 milljón króna. Ef tekiš er tillit til veršbólgu og mišaš viš aš sala jaršanna hafi dreifst jafnt yfir tķmabiliš fįum viš 10 milljónir į hverja jörš. Sjö hundruš jaršir gęfu žį sjö milljarši ķ ašra hönd sem er ķ furšu góšu samręmi viš fyrri töluna sem reiknuš var į grundvelli eignarnįmsbóta."


Jón Bjarni - 22/09/10 10:44 #

Vandamįliš viš žessa umręšu hérna er aš menn žekkja einfaldlega ekki nęgjanlega vel žessa sögu og hvernig žessum mįlum hefur veriš hįttaš, sérstaklega ekki hér į įrunum fyrir og ķ krinum 1900 - žaš hefur margt fleira gengiš į en bara žessi samningur 1997... ég ętla reyna skżra ašeins hér...

Ķ gegnum tķšina hafši veriš deilt nokkuš um eignarrétt yfir kirkjujöršum og į sķšustu öld voru skiptar skošanir um hver ętti žęr meš réttu og segja mį aš meš setningu žjkrl., meš sķšari breytingum, hafi endanlega veriš leyst śr öllum įgreiningsefnum. Slķkar deilur munu žó vęntanlega skjóta aftur upp kollinum ef af ašskilnaši rķkis og kirkju veršur.

Deilur um eignarrétt yfir kirkjujöršum mį rekja allt aftur til 13. aldar en žį deildu biskupar kažólsku kirkjunnar og höfšingjar landsins. Žeim deilum lauk meš svoköllušum ,,Stašamįlum“ sem kennd eru viš Įrna biskup Žorlįksson, sem gjarnan var nefndur Staša-Įrni, og varš nišurstašan ķ megindrįttum sś aš bęndur skyldu hafa forręši kirkna žar sem žeir įttu helming eša meira ķ heimalandi kirkjujaršarinnar en biskup žęr kirkjur sem bęndur įttu minna ķ og var žvķ kirkjum landsins skipt ķ annars vegar lénskirkjur og hins vegar bęndakirkjur. Viš sišaskiptin um mišja 16. öld fęršust eignir kirkjunnar undir eignarrįš Danakonungs og héldust žar allt žar til Alžingi fékk eiginlegt löggjafarvald eftir stjórnarskrįnni frį 1874 og fóru Alžingismenn fljótlega eftir 1874 aš setja żmis lög varšandi kirkjumįlefni. Žar ber einna helst aš nefna lög nr. 22/1907 um umsjón og fjįrhald kirkna žar sem söfnušum var ķ auknum męli gert kleift aš taka aš sér umsjón bęši léns- og bęndakirkna, lög nr. 50/1907 um sölu kirkjujarša og framkvęmd žeirra žar sem rįšherra Ķslands var veitt almenn heimild til aš selja įbśendum kirkjujarša viškomandi jörš, lög nr. 46/1907 um laun sóknarpresta žar sem öllum prestum voru veitt sömu laun og loks lög nr. 40/1909 um sóknargjöld žar sem żmsir fornir tekjustofnar presta voru aflagšir en ķ staš žeirra var lagšur nefskattur į landsmenn, lķkt og žekkist nś į dögum. Meš setningu žessara laga mį segja aš eignarréttur yfir kirkjujöršum hafi lent ķ eiginlegu tómarśmi. Telja mį óumdeilt aš fyrir žessar lagabreytingar į įrunum 1907 – 1909 hafi eignir kirkna, sem žęr hafi įtt og höfšu ekki veriš seldar frį žeim meš lögmętri heimild, ķ raun veriš ķ eigu einstakra kirkjubygginga og sķšar sókna žeirra

Ķ tengslum viš fyrrnefndar lagasetningar į fyrri hluta sķšustu aldar, sem fólu ķ sér mikil og nįin tengsl milli rķkis og kirkju varšandi kirkjueignir, er oft rętt um aš komist hafi į eiginlegur samningur milli žessara tveggja ašila sem fęli ķ sér aš rķkiš vęri ķ raun eigandi kirkjujarša gegn žeirri skuldbindingu aš greiša laun presta og žaš fyrirkomulag hefši sķšan veriš framlengt og lögfest meš setningu žjkrl. Fullyršingar um aš kirkjujaršir vęru eign rķkisins voru einnig įberandi ķ kringum lagasetninguna, įn žess žó aš žęr vęru rökstuddar ķtarlega. Andstęš sjónarmiš varšandi eignarrétt yfir kirkjujöršunum koma žó fram ķ fyrri hluta ķtarlegrar įlitsgeršar kirkjueignanefndar frį įrinu 1984 sem vert er aš gera grein fyrir. Kirkjueignanefnd var stofnuš af dóms- og kirkjumįlarįšherra ķ lok įrs 1982, var henni mešal annars ętlaš aš kanna lagalega stöšu kirkjueigna og rśmlega įri sķšar skilaši nefndin įliti sķnu um žaš efni ķ XI. kafla įlitsgeršarinnar. Nefndin taldi žaš vafalaust aš allt fram til aš minnsta kosti įrsins 1907 hefši hver lénskirkja įsamt eignum hennar veriš sjįlfseignarstofnun. Var tališ aš sś skošun hefši veriš višurkennd meš Stašamįlum og allt fram til įrsins 1907 hefši ekki veriš gerš nein breyting į grundvallaratrišum kirkjuskipunarinnar, hvorki meš sišaskiptum né fįeinum lagarįšstöfunum ķ kirkjumįlum ķ lok 19. aldar, en meš žeim lagabreytingum sem įttu sér staš į įrunum 1907 – 1909 varš mikil breyting į grundvallaratrišum kirkjuskipunarinnar. Nefndin taldi žó ekki aš ķ umręddum lagabreytingum fęlist breyting eša tilfęrsla į grunneignarréttindum lénskirkna og vķsaši ķ žvķ sambandi til žess aš ekkert kęmi fram, hvorki ķ lögunum né žeim heimildum sem til voru um undirbśning og mešferš viškomandi lagafrumvarpa, sem rennt gęti stošum undir slķka breytingu eša tilfęrslu. Enginn samningur žess efnis vęri žvķ fyrir hendi. Ķslenska rķkiš gat žvķ ekki talist eigandi kirkjueigna į grundvelli lagabreytinganna frį 1907 heldur įttu einstakar kirkjur hver sķnar eignir. Benti nefndin į, žessu til stušnings, aš svo virtist einnig sem löggjafinn sjįlfur gerši rįš fyrir žvķ aš kirkjur vęru ekki ķ eigu rķkisins meš vķsan til mešal annars 32. gr. įbśšarlaga nr. 64/1976 žar sem fram kom aš heimilt vęri aš byggja į erfšaleigu į jöršum ,,...ķ einkaeign, ķ eigu rķkissjóšs, kirkna landsins...,“ en žarna er geršur skżr greinarmunur į eigum rķkissjóšs annars vegar og kirkna hins vegar.

Meš setningu žjkrl. var žessari eignaskipan breytt į nokkuš róttękan og nżstįrlegan hįtt , en allar kirkjujaršir og ašrar kirkjueignir, svo sem ,,...kirknaķtök, réttindi į afréttum o.fl. sem fylgir og fylgja ber umręddum jöršum ķ hverju tilviki“ aš frįtöldum prestssetrum og žvķ sem žeim fylgir, voru žį geršar aš eign ķslenska rķkisins, sbr. 1.mgr. 62. gr. žjkrl.. Fram kemur žó ķ 2. mgr. 2. gr. laganna aš ,,...žjóškirkjan, einstakar sóknir og stofnanir hennar njóta sjįlfstęšrar eignhelgi...“. Žessi mikla eignatilfęrsla var réttlętt meš žeim fjįrhagslegu skuldbindingum sem ķslenska rķkiš tók sér į hendur skv. 60. gr. žjkrl., en ķ žvķ fólst mešal annars aš rķkiš skyldi greiša laun biskups Ķslands, vķgslubiskupa, įkvešins fjölda presta og prófasta. Miklar deilur stóšu sķšan um réttarstöšu prestsetra, žaš er prestsetursjarša og prestabśstaša, sem voru aš lokum leystar į žann veg aš ķslenska žjóškirkjan var lżstur eigandi žeirra skv. 6. gr. breytingarlaga žjkrl. nr. 82/2007, sbr. 2. mgr. 62. gr. žjkrl. Ķslenska rķkiš og žjóškirkjan litu į žessa eignatilfęrslu sem fullnašaruppgjör vegna annars vegar žeirra veršmęta sem rķkissjóšur fékk ķ umsjį sķna įriš 1907 og vegna allra prestssetra og prestssetursjarša hins vegar, sbr. 4. gr. og 5. gr. samkomulaga į milli žessara ašila sem eru fylgiskjöl viškomandi frumvarpa. Ljóst er žó aš endurskoša žarf žetta samkomulag ef af ašskilnaši rķkis og kirkju veršur.
Ķ samkomulagi žvķ sem fylgir meš frumvarpi aš žjkrl. kemur fram ķ 4. gr. aš endurskoša megi launaskuldbindingu ķslenska rķkisins aš lišnum 15 įrum frį undirritun samningsins, eša ķ fyrsta lagi 10. janśar 2012. Allar breytingar į žessum samningi verša žvķ aš fara fram eftir žann dag vegna meginreglu samningaréttar varšandi skuldbindingargildi samninga, pacta sunt servanda. Ķslenska rķkiš yrši aš semja sérstaklega viš kirkjuna um greišslu fyrir kirkjujarširnar og įriš 2002 taldi žįverandi dóms- og kirkjumįlarįšherra lķklegt aš slķkt yrši gert meš ,,...greišslu įkvešinnar fjįrhęšar meš einhvers konar verštryggingu į įri hverju eša nśviršisreiknaša skuldbindingu, sem sķšan yrši greidd aš fullu į tilteknu įrabili.“. Hvernig sem žetta yrši gert mį ljóst telja aš žęr fjįrhagslegu skuldbindingar sem rķkiš gekkst undir meš umręddum samningi falla ekki nišur bótalaust.

Žetta er tekiš śr mķnu eigin verkefni um efniš, svo žiš žurfiš ekki aš óttast aš um ritstuld sé aš ręša... verkefniš fjallar annars um ašskilnaš rķkis og kirkju, ef einhver hefur įhuga get ég sent žaš į viškomandi


Jón Bjarni - 22/09/10 10:52 #

En žaš sem ég er aš reyna benda į hérna er aš ķslenska rķkiš og kirkjan geršu meš sér samning, fullkomlega löglegan samning... og samningar skulu standa... žaš er svo einfalt

Ef rifta į samningnum žį žarf aš greiša kirkjunni bętur sem bęta žaš tjón sem žeir verša fyrir vegna žess... Brynjólfur fann žaš śt aš hśn žurfi hvaš... 35 miljarša til aš standa undir sér

Eru menn tilbśnir ķ žaš?


Baldvin (mešlimur ķ Vantrś) - 22/09/10 11:03 #

Žaš vęri hęgt aš greiša žį upphęš, meš vöxtum, meš žvķ aš halda greišslum til kirkjunnar óbreyttum ķ įtta įr frį ašskilnaši.

Eftir žaš žyrfti kirkjan aš standa į eigin fótum.

Įtta įr af óbreyttum greišslum er óneitanlega betri kostur fyrir rķkiš en aš halda įfram aš borga til eilķfšarnóns, eins og samningurinn viršist kveša į um.


Jón Bjarni - 22/09/10 12:14 #

Sjįšu til Baldvin, samningurinn kvešur į um žaš aš rķkiš sjįi um įkvešnar launagreišslur, ef rifta į žeim samningi žį žurfa aš koma til bętur sem gera kirkjunni kleyft aš sjį um žaš sjįlf... Ekki ķ įtta įr, heldur framvegis.

Ef ég myndi selja žér hśsiš mitt gegn žvķ aš žś héldir mér uppi žangaš til ég drępist žį gengi žaš aldrei upp aš žś segšir žeim samningi sķšan upp og ętlašir aš halda mér uppi ķ įtta įr...

Žaš žyrfti aš koma til eitthvaš endurgjald sem gerši mér kleyft aš gera sjįlfur žaš sem žś varst bśinn aš skuldbinda žig til aš gera skv samningi


Jón Bjarni - 22/09/10 12:16 #

Samningurinn frį 1997 er ekki žaš eina ķ žessu mįli, heldur veriš aš lķta į heildarmyndina miklu lengra aftur, žetta "process" er mun lengra en bara žessi 13 įra gamli samningur, eins og kemur fram ķ žvķ sem ég sagši hér ofar


Baldvin (mešlimur ķ Vantrś) - 22/09/10 12:35 #

Samningur sem skuldbindur annan ašilann til aš halda hinum uppi til eilķfšarnóns enginn samningur.

Ķ žķnu dęmi eru žó tķmamörk, nokkrir įratugir hiš mesta.

Aušvelt vęri aš rifta samningnum og lįta viškomandi jaršir standa undir žessum greišslum fyrst žęr eru svona veršmętar. Ef rķkiš stęši ekki ķ skilum gengi samningurinn vęntanlega til baka og kirkjan hirti jarširnar aftur.

Gaman vęri žó aš sjį hvernig žessar jaršir uršu eign kirkjunnar til aš byrja meš. Į kirkjan eitthvaš ķ žessum eignum til aš byrja meš?


Jón Bjarni - 22/09/10 12:47 #

Baldvin, žetta er of mikil einföldun hjį žér - samningurinn kvaš į um įkvešiš endurgjald gegn žessum launagreišslum - ótķmabundiš...

Eins og ég sagši hér ofar, žį žyrfti ef rifta ętti žeim samningi aš koma til endurgjald sem myndi nęgja til aš uppfylla žį samningsskyldu sem rķkiš tók sér į hendur meš žessum samningi - rķkiš getur ekki įkvešiš žaš einhliša meš hvaša hętti yrši stašiš aš slķkri riftun - eins og žś viršst vera leggja hér til.

Og žś spyrš hvort kirkjan eigi ķ raun žessar eignir... ég tel mig hafa svaraš žvķ įgętlega ķ svari mķnu hér ofar hvernig žetta eignarhald er komiš til og žaš er enginn vafi į žvķ og löggjafinn hefur samžykkt eignarhaldiš sem um ręšir - um žaš er žvķ enginn vafi ķ lagalegu tilliti...

Ég bara spyr, myndi fólki hugnast žaš betur ef kirkjan tęki žessar eignir aftur, seldi žęr og fęri ķ einhverskonar fjįrfestingarstarfsemi eša jafnvel fyrirtękjarekstur til aš halda sér gangandi?

Žaš er nokkuš ljóst aš kirkjan heldur sér ekki upp meš ęšadśntöku og rollurękt..

Getur hugsast aš hluti įstšunnar aš baki žessum samningi sé sé aš kirkjan geti einbeitt sér aš sķnu hlutverki įn žess aš žurfa aš fara standa ķ einhverri fjįrmagnsstarfsemi til aš halda sér uppi?

Svo mį ekki gleyma žvķ aš stór hluti žjóšarinnar tilheyrir enn žessari kirkju og hśn veitir stęrstan hluta sinnar žjónustu endurgjaldslaust, finnst oft eins og fólki finnist žessi upphęš sem rķkiš borgar į hverju įri renni bara einhver botnlausan brunn og hverfi žar įn žess aš nokkuš komi ķ stašinn

Ég vil svo taka žaš fram aš ég tilheyri ekki žjóškirkjunni.. mér finnst bara oft vanta ansi mikiš inn ķ žessa umręšu


Bjarki (mešlimur ķ Vantrś) - 22/09/10 15:32 #

Viš skulum fį tvennt alveg į hreint: 1) Samningur sem er bęši ótķmabundinn og óuppsegjanlegur er ekki samningur ķ raun, ž.e. hann getur ekki bundiš neinn og hefur ekkert gildi. 2) Lagasetningin frį 1907 og samkomulagiš frį 1997 komu til vegna žess aš kirkjan gat ekki framfleytt sér į eigin eignum.

Įstęšan fyrir žvķ aš žetta samkomulag frį 1997 var gert var til žess aš eyša gamalli réttaróvissu um žessar eignir og formbinda hinn įrlega rķkisstyrk til kirkjunnar. Ķ žvķ fólust engir raunverulegir śtreikningar į žvķ hvaš hver skuldaši hverjum heldur var einfaldlega tekin pólitķsk įkvöršun um aš lįta kirkjuna fį žaš sem hśn taldi sig žurfa um alla framtķš.

Ég er alveg meira en til ķ žaš aš žessir śtreikningar fari fram. Finnum nįkvęma krónutölu į žį eignatilfęrslu sem fram fór 1997 og greišum kirkjunni śt žį upphęš aš frįdregnum žeim greišslum sem žegar hafa fariš fram samkvęmt samkomulaginu (sennilega ķ kringum 20 milljaršar į veršlagi 2010).


Jón Bjarni - 22/09/10 15:58 #

"Viš skulum fį tvennt alveg į hreint: 1) Samningur sem er bęši ótķmabundinn og óuppsegjanlegur er ekki samningur ķ raun, ž.e. hann getur ekki bundiš neinn og hefur ekkert gildi"

Hvernig vęri ef žś lęsir žaš sem er bśiš aš setja hérna inn? Ég segi žaš hérna ofar aš endurskoša megi samningin įriš 2012

Viltu aš ég endurtaki žaš sem ég sagši eša heldur žś aš žś sért fęr um aš lesa žaš sjįlfur?

Og svara žś mér einu, myndir žś kjósa žaš frekar aš Kirkjan fengi ķ dag eins og 20 miljarša sem hśn žyrfti svo aš nota til aš framfleyta sér meš, įvöxtun fęri žį vęntanlega fram meš žvķ aš hśn myndi kaupa hluti ķ fyrirtękjum og jafnvel fara ķ eigin rekstur...

Vęri žaš einhverjum til góšs ef kirkjan yrši hugsanlega stór hluthafi ķ t.d. fjįrmįlafyrirtękjum, fjarskipta og fjölmišlafyrirtękjum?

Svo sżnist mér skorta töluvert į grunnžekkingu žķna į lögum


Bjarki (mešlimur ķ Vantrś) - 22/09/10 16:16 #

Eingöngu 3. gr. samkomulagsins kemur til endurskošunar 2012, ž.e. um śtfęrslu į žessum launagreišslum. Skuldbindingu rķkisins til žess aš standa ķ greišslum yfirleitt er ekki hęgt aš endurskoša. Lest žś žetta bara sjįlfur įšur en žś ferš aš rķfa žig.

Mér kemur fjįrfestingarstefna žjóškirkjunnar eftir ašskilnaš ekkert viš og hef ekki skošun į henni. Ef žaš er eitthvaš vit ķ kollinum į žessu liši žį hętta žau nś sennilega ekki fjöregginu į hlutabréfamarkaši.

Slakašu svo į ad-homineminu.


Matthķas - 03/08/11 16:03 #

Ég ętla aš bęta smį innleggi ķ žessa gömlu umręšu žvķ mér finnst hafa vantaš sjónarmiš nśverandi eigenda kirkjunnar.

Kirkjan hefur hingaš til veriš talin žjóškirkja, žar sem félagar (eigendur) eru žjóšin. Enn er žvķ haldiš fram aš félagarnir séu flestir ķbśar į Ķslandi (mešal annars hér aš ofan). Žar meš hlżtur žjóšin aš geta įkvešiš hvernig fer meš kirkjuna

Hér aš ofan var launum presta jafnaš viš laun žingmanna og er žaš įgęt samlķking. Engum dettur ķ hug aš halda žvķ fram aš alžingismenn eigi Alžingi žótt žeir starfi žar. Žaš sama hlżtur aš gilda um žjóškirkjuna eins og hśn er ķ dag. Biskup er ķ sömu stöšu og forseti žingsins, prestar ķ sömu stöšu og alžingismenn. Ef žjóšin (eigandinn) įkvešur aš greiša ekki lengur fyrir laun presta žį fellur samningur sem žjóšin gerši viš sjįlfa sig śr gildi. S.s. žingmenn (žjóšarinnar) geršu samning viš presta (žjóšarinnar) um greišslur til kirkjunnar. Ef žjóšin įkvešur aš reka ekki lengur kirkju ķ sömu mynd og įšur žį er žaš eigendaréttur žjóšarinnar aš draga śr starfseminni. Kirkjan breytist ķ frjįls félagasamtök og félagarnir (safnašarmešlimir) įkveša framhaldiš. Žaš er reginfirra aš halda aš prestar eša biskup eigi kirkjuna.

Eignir kirkjunnar hljóta aš vera eignir žjóšarinnar žvķ žjóšin į kirkjuna. Žaš er žvķ undir ķslenskum žegnum komiš hvaš kirkjan fęr mikiš af eignum eša aurum žegar ašskilnašur veršur og žį vęntanlega ķ hlutfalli viš žann fjölda sem žį veršur skrįšur ķ hin frjįlsu félagasamtök. Žjóškirkjan veršur hin sjįlfstęša evangelķkska lśtherska kirkja į Ķslandi og félagsfólk sér um reksturinn eftirleišis.

Varšandi sįluhjįlp og hiš erfiša hlutverk presta žį er aušvelt aš benda į aš prestar lęra alveg ótrślega lķtiš ķ sįlfręši og sįlgęslu. Žeirra eina hlutverk viršist vera aš żta undir einhverskonar tilvistarheimspekilega sżn og mögulega sįtt hjį skjólstęšingum sķnum. Snögg athugun į nįmskrį Hįskóla Ķslands sżnir hversu litla menntun prestar hafa ķ raun į žessu sviši.

Trśarlķfsfélags- og sįlarfręši 20 einingar ķ grunnnįmi & Sįlgęslan og merkingarleitin 10 einingar ķ framhaldsnįmi

Žaš er ótrślegt aš fjögurra og hįlfs įrs nįm ķ afmarkašri textarżni og tślkun auk eins misseris ķ sįlfręši og sįlgęslu skili grunnlaunum sem eru tvöföld laun sįlfręšings sem einnig hefur fimm įra nįm aš baki (žar sem allar einingar eru tengdar višfangsefnum sįlfręšinnar). Slķk rįšstöfun viršist byggja į žeirri forsendu aš prestar sinni svo erfišu og krefjandi starfi en er žaš alltaf svo?


Matthķas - 03/08/11 16:27 #

Smį leišrétting. Nįmskeiš ķ trśarlķfsfélags- og sįlarfręši er ķ raun 10 einingar žvķ sama nįmskeiš er ķ boši bęši į öšru og žrišja įri og žar aš auki fjallar nįmskeišiš nįnast eingöngu um félagsfręši trśar. Žaš eru žvķ einungis 10 einingar sem standa eftir og žęr fjalla aš žvķ er viršist um merkingarleitina sem višbrögš viš sorg (tilvistarheimspekilegar spurningar).

Mišaš viš fréttir af sįlusorgun getur hśn fariš fram į żmsan hįtt. Prestur į Selfossi taldi žaš hluta af sįlusorgun aš snerta sóknarbörn óumbešiš og ķtrekaš. Einnig hafa veriš geršar athugasemdir viš žaš hvernig prestar sinntu fórnarlömbum eins af fyrrverandi biskupum žjóškirkjunnar. Sś sįluhjįlp gerši ķ einhverjum tilfellum illt verra. Mögulega eru margir prestar aš sinna žessu hlutverki mjög illa, įn allrar handleišslu og meš lįgmarksmenntun aš baki.

Lokaš hefur veriš fyrir athugasemdir viš žessa fęrslu. Viš bendum į spjalliš ef žiš viljiš halda umręšum įfram.