Allar fęrslur Allir flokkar Sos Um félagiš Śrskrįning Lógó Spjallid@Vantru Póstfang Vantru@Facebook Vantru@Youtube Vantru@Twitter

Vķsindi

Vķsindi eru fyrst og fremst įkvešnar rökfręšilegar og empirķskar ašferšir sem nota mį til aš kanna į kerfisbundinn hįtt nįttśruleg fyrirbęri meš žaš aš markmiši aš skilja žau. Viš teljum okkur skilja žessi fyrirbęri žegar fengist hefur fram fullnęgjandi kenning sem śtskżrir ešli žeirra, lögmįlin sem žau fylgja, eša hversvegna žau birtast okkur į žann hįtt sem žau gera. Vķsindalegar skżringar eru bundnar viš nįttśruleg fyrirbęri en ekki yfirnįttśruleg, žrįtt fyrir aš vķsindin sjįlf gera ekki rįš fyrir žvķ aš naušsynlegt sé aš hafna eša samžykkja tilvist žess yfirnįttśrulega.

Vķsindi eru einnig sś uppsafnaša žekking į heiminum sem fengist hefur meš žvķ aš beita fyrrnefndum rökfręšilegum og empirķskum ašferšum til žekkingaröflunar.

Flokka mį vķsindin nišur ķ nokkrar sérhęfšar vķsindagreinar, eins og lķffręši, ešlisfręši, efnafręši, jaršfręši og stjörnufręši, sem eru skilgreindar eftir gerš og ešli žeirra fyrirbęra sem žęr fįst viš og rannsaka.

Sķšast en ekki sķst eru vķsindi einnig hagnżting į tiltękri vķsindalegri žekkingu, eins og til dęmis aš erfšabreyta hrķsgrjónum meš genum frį pįskaliljum og bakterķum til aš auka framleišslu žeirra į A-vķtamķni.

Rökfręšilegar og empirķskar ašferšir ķ vķsindum

Žaš er ekki til nein ein įkvešin vķsindaleg ašferš. Sumar ašferšir vķsindanna eru rökfręšilegar, žęr snśast um aš draga įlyktanir eša gera śtleišslur frį tilgįtum, eša žvķ aš finna skżringar į orsakasamböndum žegar naušsynlegum eša nęgjanlegum skilyršum er fullnęgt. Ašrar ašferšir eru empirķskar, svo sem aš gera athuganir, framkvęma tilraunir viš stżršar ašstęšur eša hanna tękjabśnaš sem nżtist viš gagnaöflum.

Vķsindalegar ašferšir eru ekki bundnar af persónum manna. Žess vegna ętti allt žaš vķsindastarf sem einhver innir af hendi aš vera endurtakanlegt af hvaša vķsindamanni sem er. Žegar einhver heldur žvķ fram aš hann hafi męlt eša fundiš eitthvaš meš einhvers konar hlutlęgri ašferš, sem ekki er hęgt aš endurtaka, žį er sį mašur ekki aš stunda vķsindi. Žegar aš ekki er hęgt aš endurtaka verk einhvers vķsindamanns er žaš klįrlega merki um aš sį vķsindamašur hafi gert skyssu til dęmis ķ uppsetningu tilraunar, ašferšafręši, athugunum, śtreikningum eša kvöršun męlitękja.

Vķsindalegar stašreyndir og kenningar

Ķ vķsindum er ekki gert rįš fyrir žvķ aš allar stašreyndir um heiminn séu žekktar fyrirfram. Vķsindin gera rįš fyrir žvķ aš žau žurfi aš leita žekkingarinnar. Žeir sem halda žvķ fram aš žeir viti įkvešnar stašreyndir fyrirfram (eins og svokallašir sköpunarvķsindamenn) geta ekki veriš aš tala um vķsindalega žekkingu. Vķsindin gera rįš fyrir skipulagi ķ nįttśrunni og ganga śt frį žvķ aš nįttśruleg fyrirbęri fylgi įkvešnum lögmįlum. Einnig gefa žau sér aš žessi lögmįl séu nokkurn veginn stöšug. En žau ganga ekki śt frį žvķ aš žau geti vitaš fyrirfram hver žessi lögmįl séu, né heldur hvernig skipulagi nįttśrunnar er nįkvęmlega hįttaš.

Vķsindakenning er samžętting lögmįla, žekkingar og ašferša til aš śtskżra hegšun nįttśrulegra fyrirbęra innan įkvešins svišs. Vķsindakenningar reyna aš skilja heiminn eins og hann birtist okkur ķ athugunum og nišurstöšum tilrauna. Žęr leitast viš aš śtskżra hvernig nįttśran hegšar sér.

Vķsindakenning veršur aš hafa einhverjar rökréttar afleišingar sem viš getum sannreynt meš žvķ aš prófa forspįr sem byggšar eru į kenningunni. Mikill įgreiningur er žó mešal heimspekinga um hvernig sambandinu į milli forspį og prófana į vķsindakenningum sé best hįttaš. (Kourany 1997)

Žaš mį til sanns vegar fęra aš sumar vķsindakenningar, žegar žęr eru fyrst žróašar og settar fram, eru oft ekki nema getgįtur byggšar į takmörkušum upplżsingum. Į hinn bóginn eru žróašar og vel śtfęršar kenningar öflugt tęki til aš taka saman žekkingu į markvissan hįtt og gefa okkur tękifęri į žvķ aš śtskżra og spį fyrir um margvķslega atburši. Ķ bįšum tilvikum, samt sem įšur, žarf įkvešiš atriši aš vera til stašar svo aš kenningin teljist vera vķsindaleg. Megineinkenni vķsindakenninga er žaš aš „mögulegt er aš prófa žęr meš tilraunum“(Popper, 40).

Aš hęgt sé aš prófa kenningu meš tilraunum žżšir žaš aš mögulegt er aš spį fyrir um įkvešna afleišingu kenningarinnar, sem hęgt er aš gera athugun į eša męla į einhvern hįtt. Til dęmis, śt frį kenningu um hvernig efnislegir hlutir hreyfast meš tilliti til afstöšu žeirra til annarra hluta, žį gęti einhver sett fram kenningu um aš pendśll ętti aš hreyfast į įkvešinn hįtt. Hann setur sķšan upp pendśl og prófar tilgįtuna um hreyfingu hans samkvęmt žvķ sem kenningin segir fyrir um. Ef svo reynist vera, žį er kenningin stašfest. Ef pendśllinn hegšar sér ekki į žann hįtt sem kenningin segir fyrir um, žį er kenningin hrakin. (Aš žvķ gefnu aš dregnar voru réttar įlyktanir um hver hegšun pendślsins ętti aš vera śt frį kenningunni og aš tilraunin var framkvęmt į réttan hįtt)

Žó aš tilraunin standist prófanir sannar žaš ekki kenninguna sjįlfa. Žvķ fleiri prófanir sem kenningin stenst, žvķ įreišanlegri veršur hśn og aušveldara aš samžykkja hana. Aš sannreyna er žó ekki žaš sama og aš sanna rökfręšilega eša stęršfręšilega. Engin vķsindaleg kenning veršur nokkurn tķmann sönnuš meš algjörri vissu.

Žvķ mį viš bęta aš eftir žvķ sem fleiri prófanir er hęgt aš gera į kenningunni, žvķ rķkulegra er innihald hennar (Popper, 112, 267). Kenning sem segir eingöngu fyrir um örfį męlanleg atriši er erfiš ķ prófun og er almennt séš ekki mjög gagnleg. Gagnlegar kenningar eru rķkulegar eša frjóar, ž.e. hęgt er aš segja fyrir um margvķslega hluti śtfrį žeim og žęr forspįr virka svo aftur sem nżir prófsteinar į kenninguna. Gagnlegar vķsindakenningar leiša til nżrra rannsóknarašferša og nżrra leiša til aš skilja fyrirbęri sem įšur voru ekki skiljanleg (Kitcher). Žaš hvort kenning sé frjó eša ekki er lķklega žaš sem helst skilur aš kenninguna um nįttśruvališ og kenninguna um sköpun lķfsins. Kenningin um sköpun lķfsins hefur ekki leitt til nżrra uppgötvanna, betri žekkingar né heldur aukiš skilning į tengslum milli żmissa sviša innan lķffręšinnar eša milli fręšigreina eins og lķffręši og sįlfręši. Sem slķk er kenningin um sköpun lķfsins nįnast gagnlaus. Og sökum žess aš kenningin er sett fram sem trśarleg kennisetning, žį er hśn algjör andstęša vķsindakenninga.

Hvaš sem žvķ lķšur, žrįtt fyrir aš kenning sé frjó og jafnvel žrįtt fyrir aš hśn standist margar nįkvęmar prófanir, žį er žaš alltaf mögulegt aš hśn muni ekki standa af sér nęsta prófun eša aš önnur kenning verši sett fram sem śtskżrir hlutina jafnvel betur. Rökfręšilega séš žį getur vķsindakenning sem er nśna vištekin, falliš į sömu prófum og hśn hefur stašist įšur mörgum sinnum. Karl Popper kallar žessi einkenni į vķsindakenningum „hrekjanleika“.

Vķsindin eru brigšul

Vķsindalegar stašhęfingar eru hrekjanlegar og žar leišandi eru žęr lķka brigšular. Til dęmis er takmarkaša afstęšiskenning Einsteins vištekin sem „rétt“ ķ žeim skilningi aš „śtleišslur hennar og śtreikningar eru ķ mjög góšu samręmi viš nišurstöšur tilrauna“(Friedlander 1972, 41). Žetta žżšir ekki aš kenningin sé örugglega óskeikul. Vķsindalegar stašreyndir, lķkt og vķsindalegar tilraunir, eru ekki óskeikular. Stašreyndir eru ekki einungis žęttir sem aušvelt er aš prófa, žęr eru einnig hįšar tślkun.

Hinn žekkti žróunarmannfręšingur og vķsindapenni Stephen Jay Gould minnir į aš ķ vķsindum žżšir „stašreynd“ einungis aš hśn „er žaš vel stašfest aš žaš vęri öfugsnśiš aš neita žvķ aš samžykkja hana, minnsta kosti tķmabundiš“(Gould 1983, 254). Žrįtt fyrir žaš žį eru stašreyndir og kenningar ólķkir hlutir, eins og Gould segir, „ekki skref įfram ķ įtt til sķfellt aukinnar vissu. Stašreyndir eru gögn heimsins. Kenningar eru įkvešiš form hugmynda sem skżra og tślka gögnin.“ Meš oršum Poppers: „Kenningar eru net sem kastaš er til aš veiša žaš sem viš köllum „heiminn“: til aš skilja, śtskżra og nį tökum į honum. Viš leitumst viš aš gera möskvana sķfellt fķngeršari.“

Fyrir óupplżst fólk stangast stašreyndir į viš kenningar. Žeir sem ekki eru vķsindamenn nota yfirleitt oršiš „kenningu“ um getgįtu eša įgiskun sem byggš er į takmörkušum upplżsingum eša lķtilli žekkingu. Samt sem įšur žegar viš tölum um vķsindakenningu, žį eigum viš ekki viš getgįtur eša įgiskanir, heldur kerfisbundnar śtskżringar į nįttśrulegum fyrirbęrum ķ einhverri mynd. Žrįtt fyrir žaš žį eru vķsindakenningar breytilegar aš žvķ leiti hversu įreišanlegar žęr eru, allt frį žvķ aš vera mjög óįreišanlegar til žess aš vera mjög öruggar. Žannig séš getur veriš breytilegt hversu góš gögn og annar rökstušningur eru fyrir hendi mešal ólķkra kenninga, žaš er aš segja, aušveldara er aš samžykkja sumar kenningar heldur en ašrar.

Til eru, aš sjįlfsögšu, mun fleiri stašreyndir heldur en kenningar og eftir aš eitthvaš hefur veriš stašfest sem vķsindaleg stašreynd (t.d. jöršin gengur eftir sporbaug umhverfis sólu) žį er ekki lķklegt aš henni verši skipt śt fyrir „betri“ stašreynd ķ framtķšinni. Hinsvegar sżnir vķsindasagan fram į žaš meš skżrum hętti aš vķsindakenningar breytast meš tķmanum. Vķsindasagan er, įsamt fleiru, saga kenningasmķša, prófana, rökręšna, endurskošunar, höfnunar, śtskipta, meiri kenningasmķša, meiri prófana og svo framvegis. Hśn er saga kenninga sem um tķma virkušu vel, žį koma fram frįvik (ž.e. nżjar stašreyndir uppgötvast sem ekki koma heim og saman viš žįgildandi kenningar) og nżjar kenningar eru settar fram sem aš lokum taka sęti žeirra eldri aš hluta til eša jafnvel algjörlega. (Kuhn) Hśn er saga einstakra snillinga – lķkt og Newton, Darwin eša Einstein – sem finna nżjar og betri leišir til aš śtskżra fyrirbęri nįttśrunnar.

Viš ęttum aš hafa žaš ķ huga aš vķsindi, eins og Jacob Bronowski oršaši žaš, „eru mjög mannlegt form žekkingar..... Sérhver skošun ķ vķsindum stendur viš brśn hengiflugs mistakanna... Vķsindi eru framlag okkar til žess sem viš getum vitaš, žrįtt fyrir aš viš séum brigšul.“(Bronowski, 374). „Eitt markmiš raunvķsindanna“ segir hann, „hefur veriš aš gefa nįkvęma mynd af efnisheiminum. Eitt helsta afrek ešlisfręšinnar į tuttugustu öldinni var sönnun žess aš žetta markmiš er óraunhęft“ (353).

Vķsindaleg žekking

Vķsindaleg žekking er mannleg žekking og vķsindamenn eru mannlegir. Žeir eru ekki gušir og vķsindi eru ekki óbrigšul. Žrįtt fyrir žaš halda yfirleitt flestir aš vķsindalegar stašhęfingar séu algjörlega óskeikull sannleikur. Fólk heldur aš ef eitthvaš sé ekki öruggt žį sé žaš ekki vķsindalegt og ef žaš er ekki vķsindalegt žį séu öll önnur sjónarmiš sem eru ekki vķsindaleg jafn góš og gild. Misskilningurinn viršist liggja ķ, aš minnsta kosti aš hluta til, skorti į almennum skilningi į ešli vķsindalegra kenninga.

Annar algengur misskilningur er sį aš ef vķsindakenningar eru byggšar į skynjun mannsins, žį eru žęr žar af leišandi afstęšar og segja okkur žvķ ekkert um hinn raunverulega heim. Vķsindi, samkvęmt vissum „póstmódernistum“, geta ekki haldiš žvķ fram aš žau gefi okkur rétta mynd af žvķ hvernig heimurinn sé ķ raun og veru, žau geta einungis sagt okkur hvernig hann birtist vķsindamönnum. Žaš er ekki til neitt sem heitir vķsindalegur sannleikur. Allar vķsindakenningar eru einungis skįldskapur. Samt sem įšur, žrįtt fyrir aš ekki sé til nein ein sönn endanleg gušdómleg leiš til aš kanna raunveruleikann, žį žżšir žaš ekki aš öll sjónarmiš séu jafngóš og hver önnur. Žrįtt fyrir aš vķsindi geta einungis gefiš okkur mannleg sjónarmiš, žį er ekki žar meš sagt aš ekki sé til neitt sem heitir vķsindaleg sannindi. Žegar fyrsta kjarnorkusprengjan sprakk eins og nokkrir vķsindamenn höfšu sagt fyrir um, var eitt lķtiš sannleikskorn um heiminn afhjśpaš. Smįtt og smįtt uppgötvum viš hvaš er rétt og hvaš er rangt meš žvķ aš sannreyna vķsindakenningar. Aš halda žvķ fram aš žessar kenningar sem gera okkur žaš kleift aš kanna himingeiminn séu „einungis afstęšar“ og „sżni einungis eitt sjónarmiš“ į raunveruleikann, er algjör misskilningur į ešli vķsinda og vķsindalegrar žekkingar.

Vķsindi sem kertaljós ķ myrkrinu

Vķsindi eru, eins og Carl Sagan oršaši žaš, kertaljós ķ myrkrinu. Žau varpa ljósi į heiminn ķ kringum okkur og gera okkur žaš kleift aš horfa lengra en hjįtrś okkar og ótti nį, framhjį fįfręši okkar og blekkingum og framhjį forneskjulegum hugsunarhętti forfešra okkar sem böršust fyrir lķfsafkomu sinni meš žvķ aš reyna nį tökum į žeim dulśšlegu og yfirnįttśrulegu öflum, sem žeir óttušust.

Jacob Bronowski setur allt žetta ķ samhengi ķ einu atriši sjónvarpsžįttanna Ascent of Man. Ég vķsa hér til žįttarins „Žekking og Vissa“ žegar hann fer til Auschwitz, gengur aš tjörn einni žar sem öskunni var fleygt, beygir sig nišur og tekur upp handfylli af lešju.

Žaš er sagt aš vķsindi eigi eftir aš gera fólk ómannlegt og breyta žeim ķ tölur. Žetta er rangt, sorglega rangt. Sjįiš sjįlf. Žetta eru śtrżmingabśširnar og lķkbrennsluofnarnir ķ Auschwitz. Hér var fólkinu breytt ķ tölur. Ķ žessari tjörn var sturtaš ösku fjögurra milljón manna. Og žaš var ekki gert meš gasi. Žaš var gert af fįfręši. Žegar aš menn telja sig hafa fulla žekkingu, įn nokkurrar raunverulegrar stašfestingar, žį hegša žeir sér svona. Žetta gera žeir menn sem upphefja sjįlfa sig į stall gušdómlegar žekkingar. (374)

Ašalatrišiš er aš vita hvernig gera mį prófanir į reynsluheiminum sem foršast stašfestingartilhneiginguna, óskhyggju, sjįlfsblekkingu, valkvęma hugsun, huglęga stašfestingu, falla ekki fyrir samfélagsefli eša ad hoc skżringum og post hoc rökvillum, sem og aš vera śtbśinn heilbrigšri efahyggju og geta beitt Rakhnķf Occams žegar viš į.

Skeptic's Dictionary: science


Helstu heimildir:

Žaš skal tekiš fram aš hér er helst leitast viš aš śtskżra žau vķsindi sem falla undir nįttśrufręši en ekki aš gefa altęka skilgreiningu į vķsindum. Sjį nįnar nešanmįlsgrein viš upprunalegu fęrsluna į Skepdic.com en žar mį einnig finna meira ķtarefni.

Lįrus Višar 23.02.2006
Flokkaš undir: ( Efahyggjuoršabókin , Klassķk )

Višbrögš


Gunnar - 23/02/06 09:48 #

Žetta er mjög góš grein og ętti aš birta fleiri svona greinar um hagnżtingu vķsinda og žaš sem heimspekin hefur lagt til mįlanna viš mótun nśmtķmasamfélaga


Svanur Sigurbjörnsson - 23/02/06 12:25 #

Takk fyrir góša samantekt Lįrus Višar. Žessi grein hentar vel žeim sem eitthvaš hafa lęrt um vķsindaleg hugtök įšur en frekari einföldunar er žörf til aš nį til vķšari hóps. Žį mį styšja betur śtskżringar meš dęmum sums stašar.

Nįnast allur sį hópur sem nś kallar sig löglega gręšarar (sjį į www.big.is) eru ķ raun kuklarar, ž.e. byggja mešferšir og greiningarašferšir sżnar į ķmyndušum uppspuna fornra kreddufręša. Nįnast allar greinarnar ķ BĶG byggja į einhvers konar "orkuflęši" sem er illa skilgreint og ekki stutt neinum rökum eša vķsindalegri athugun. Ķ lögum um gręšara frį maķ 2005 segir aš žeir megi ekki mešhöndla alvarlega sjśkdóma. Hver getur treyst žvķ aš žeir hafi kunnįttu og žjįlfun ķ žvķ aš greina slķkt įstand? Enginn mašur meš rökrétta hugsun, svo er vķst, en žvķ mišur eiga margir eftir aš verša fórnarlömb žessara blekkinga. Kuklararnir sjįlfir eru fyrstu fórnarlömbin žvķ žeir hafa eflaust lęrt vitleysuna ķ góšri trś.

Žaš er naušsynlegt aš uppfręša aftur og aftur um mikilvęgi og ešli rökhyggju og vķsinda. Žaš er öruggasta leišin aš betri heimi. Bestu žakkir Lįrus Višar.


oliver - 23/02/06 13:44 #

Žessa grein ętti aš senda Gunnari Žorsteinssyni og hans trśarbręšrum į Omega.

Lokaš hefur veriš fyrir athugasemdir viš žessa fęrslu. Viš bendum į spjalliš ef žiš viljiš halda umręšum įfram.