Allar fęrslur Allir flokkar Sos Um félagiš Śrskrįning Lógó Spjallid@Vantru Póstfang Vantru@Facebook Vantru@Youtube Vantru@Twitter

Heilög strķšsafneitun

Góšur mįlstašur einkennist ekki af afneitun augljósra stašreynda. Žjóškirkjupresturinn Kristjįn Björnsson hélt ręšu um daginn vegna žess aš žaš voru 380 įr lišin frį Tyrkjarįninu. Žar sagši hann aš hiš „biblķulega heilaga strķš“ vęri „ófrįvķkjanlega einskoršaš viš varnir landanna gegn innrįsarliši og hįš žvķ aš Guš vęri meš ķ verki į einhvern įžreyfanlegan hįtt eša aš Guš hefši sżnilegan įhuga į žvķ aš verja lķf fólksins eša landiš žeirra." Nś spyrja eflaust margir lesendur sig aš žvķ hvort presturinn hafi aldrei lesiš nokkrar bękur biblķunnar.

Fręgasta strķšiš ķ biblķunni er nefnilega aš öllum lķkindum innrįs Ķsraelsmanna ķ Kanaansland sem sagt er frį ķ Jósśabók. Kristjįn trśir žvķ sjįlfur ekki aš žessi innrįs hafi raunverulega įtt sér staš, en žaš breytir žvķ ekki aš frįsögnin af žessu strķši er ķ biblķunni.

Viš skulum fyrst skoša hvort gušinn hans Kristjįns hafi veriš „meš ķ verki į einhvern įžreyfanlegan hįtt“ ķ Jósśabók. Ef svo er žį er žetta réttnefnt „heilagt strķš“. Samkvęmt biblķunni hefst innrįsin į žvķ aš guš klżfur Jórdanįnna svo aš Ķsraelsmenn geti komist ķ landiš sem guš ętlar aš gefa žeim. Ķ fyrstu orrustunni, žį fellir guš mśra Jerķkóborgar fyrir Ķsraelsmenn svo žeir geti drepiš „allt, sem ķ borginni var, bęši karla og konur, unga og gamla, naut og sauši og asna“ (Jós 6:21).

Ef žetta er ekki nógu įžreifanlegt fyrir Kristjįn, žį virtist guš hafa mikinn sżnilegan įhuga į žvķ aš Ķsreaelsmenn hertękju landiš af fólkinu sem lifši ķ Aķ. Svo mikinn įhuga aš hann sjįlfur skipuleggur įrįsina, guš Kristjįns męlti meš „launsįtri aš baki borgarinnar“ (Jós 8:1-2).

Žaš er hęgt aš nefna fleiri dęmi (sjį Legóbiblķuna), en žetta ętti aš nęgja til žess aš sżna fram į aš Jósśabók bošar žaš aš guš „vęri meš ķ verki į einhvern įžreyfanlegan hįtt eša aš Guš hefši sżnilegan įhuga“ į žessu.

Ég efast um aš Kristjįn neiti žvķ aš žarna hafi guš veriš ķ liši meš innrįsarhernum. Žetta var heilagt landvinningastrķš, ekki landvarnarstrķš. Žannig aš žaš er augljóslega rangt aš hiš „biblķulega heilaga strķš“ sé „ófrįvķkjanlega einskoršar viš varnir landanna gegn innrįsarliši“, nema aušvitaš aš Kristjįn skilgreini „biblķulegt“ ekki sem žaš sem biblķan bošar, heldur sem žaš sem Kristjįni Björnssyni finnst.

Žegar ég benti Kristjįni į žetta, žį var svariš:

Žaš er ekki aš sjį aš žaš geti flokkast undir heilagt strķš. Guš er einfaldlega aš gefa žessu fólki sķnu tiltekiš land samkvęmt žvķ sem hann hét žeim. Hann er aš sanna fyrir žeim aš hann hefur lķf žeirra ķ hendi sér og Hebrearnir eiga aš fylgja Guši sķnum.

Žarna višurkennir Kristjįn aš vķsu aš samkvęmt Jósśabók sé guš aš gefa Ķsralesmönnum („fólkinu sķnu“) tiltekiš land. Hann gleymir aš nefna žaš aš žaš bjó annaš fólk į žessu landi. Žaš aš guš sé aš gefa einhverjum land breytir engan veginn žeirri stašreynd aš um heilagt landvinningastrķš sé aš ręša, enda er ekkert mótsagnakennt viš setningarnar: „Guš er einfaldlega aš gefa okkur žetta land samkvęmt fyrirheiti sķnu. Žess vegna erum viš aš rįšast inn ķ žaš og śtrżma žeim žjóšum sem eru žar fyrir.“ Žaš er reyndar heilmikiš samręmi į milli fyrri og seinni setninganna.

Nęst segir Kristjįn aš žetta hafi ķ raun og veru ekki gerst:

Žaš er eiginlega ekki heldur nein innrįs žvķ engar heimildir eša minjar styšja žį żktu frįsögn aš žeir hafi fariš meš vopnagnż inn ķ landiš. Leitt aš skemma mżtuna en žaš eru engar minjar um fall mśranna ķ Jerķkó į žessum tķma. Sögulega bendir flest til aš Hebrearnir hafi einfaldlega sest aš ķ žessu landi eins og tķtt var um hiršingja en frįsögnin er mun yngri eins og žś veist ef til vill og veršur aš skošast ķ samhengi fimmbókaritanna ķ śtgįfunni frį žvķ um herleišinguna į 6. öld fyrir Krist.

En žegar viš erum aš athuga hvort einhver breytni samrżmist bošskap bókar žį skiptir ekki mįli hvort atburširnir sem hśn lżsir séu sannir eša ekki. Mįliš er aš Jósśabók lżsir žessu sem raunverulegum atburšum. Žó svo aš žetta vęri einfaldlega skįldskapur, žį myndi žaš ekki breyta žvķ aš žarna er veriš aš lżsa heilögu landvinningastrķši.

Loks segir Kristjįn aš hann hafi „ekki [veriš] aš tala um strķš eša friš fyrir Davķš.“ Žannig aš meš oršinu „biblķulegt heilagt strķš“ įtti hann ekki viš biblķuna sem heild, heldur bara žį hluta biblķunnar sem passa viš hans skilgreiningu į heilögu strķši.

Ķ staš žess aš reyna aš bśa til einhverja ķmyndaša glansmynd aš „biblķulegu heilögu strķši“ ętti Kristjįn aš sętta sig viš žaš aš biblķan var skrifuš af fornaldarmönnum sem höfšu hugmyndir sem teljast ansi nöturlegar į męlikvarša nśtķmasišferšis . Žvķ mišur eru ekki miklar lķkur į žvķ aš Kristjįn geri žaš, žvķ rekstur stofnunarinnar sem Kristjįn vinnur hjį byggir į žvķ aš fólk telji biblķuna vera „bókina góšu“.

Hjalti Rśnar Ómarsson 28.08.2007
Flokkaš undir: ( Kristindómurinn )

Višbrögš


Kristjįn Hrannar Pįlsson - 28/08/07 08:25 #

Eša eins og hann svarar žér sjįlfur ķ umręšunni į blogginu, "Gaman aš sjį hvaš žś ert biblķufastur og bókstafstrśar."


Aiwaz (mešlimur ķ Vantrś) - 28/08/07 11:56 #

Engar heimildir styšja heldur žį "żktu frįsögn" aš Jesś hafi risiš upp frį daušum. Ętli hinn hįmenntaši gušfręšingur trśi žvķ žį?


Helgi Briem (mešlimur ķ Vantrś) - 28/08/07 12:50 #

Žaš er fyndiš hvernig krysslingarnir nota "bókstafstrśar" alltaf sem skammaryrši.

Žeir fįst yfirleitt ekki til aš tjį sig um hverju af hinum heilaga bošskap žeir beinlķnis "trśa" og hvaš žeir lķta į sem dęmisögur og fabśleringar. Žess vegna neyšast vantrśašir til aš leita beint ķ bókina til aš finna fįrįnlegar lygisögur.

Ķ stuttu mįli viršast ķslenskir krysslingar trśa biblķunni nema öllu sem gęti skošast sem trśarbrögš af einhverju tagi, öllu yfirnįttśrulegu, żktu og ótrślegu.

Svona eins og viš öfgavantrśarseggirnir.


frelsarinn@gmail.com (mešlimur ķ Vantrś) - 28/08/07 21:44 #

Ég skrifaši grein um žessa hegšun žjóškirkjupresta.

Lokaš hefur veriš fyrir athugasemdir viš žessa fęrslu. Viš bendum į spjalliš ef žiš viljiš halda umręšum įfram.