Allar fęrslur Allir flokkar Sos Um félagiš Śrskrįning Lógó Spjallid@Vantru Póstfang Vantru@Facebook Vantru@Youtube Vantru@Twitter

Ófagnašarerindi Karls Sigurbjörnssonar

Ķ tilefni frumsżningar Da Vinci lykilsins hafa birst greinar į trś.is, vef Žjóškirkjunnar, žar sem fjarstęšukenndar hugmyndir sem koma fram ķ myndinni eru hraktar. Žegar sjįlf bókin var upp į sitt besta brįst kirkjan svipaš viš, žį skrifaši ęšsti biskup hennar, Karl Sigurbjörnsson, greinina Fagnašarerindi Da Vinci lykilsins.

Žaš er ekkert aš žvķ aš benda į aš nįnast allt ķ Da Vinci lyklinum er skįldskapur, enda er žetta jś skįldsaga, en žaš vekur furšu aš Žjóškirkjan skuli eyša svona miklu pśšri ķ skįldsögu žegar hśn viršist varla žora aš ręša grundvallarkenningar sķnar. Hvers vegna skrifar Karl Sigurbjörnsson ekki greinar žar sem rök eru fęrš fyrir tilvist gušs, upprisu Jesś eša žrenningarkenningunni? Ég er nokkuš viss um aš fjöldi žeirra sem taka žessa skįldsögu alvarlega bliknar ķ samanburši viš fjölda žeirra sem trśa ekki žessum grundvallarkenningum kristindómsins. Įstęšan er örugglega sś aš Da Vinci lykillinn er aušvelt skotmark, en aš rökstyšja kristna trś er ómögulegt.

Mest af gagnrżninni ķ Fagnašarerindi Da Vinci lykilsins er rétt, en žegar kemur aš myndunarsögu Nżja testamentisins bętir Karl bara grįu ofan į svart. Hann byrjar žó į žvķ aš benda réttilega į aš myndunarsaga Nżja testamentisins sé “bżsna flókin og margžętt, og full mannleg aš margra smekk”. Žaš er skiljanlegt aš sumum finnist mannlegi žįtturinn vera galli į Nżja testamentinu, enda er afskaplega leišinlegt aš uppgötva aš bękurnar sem mašur lętur hugsa fyrir sig ķ trśmįlum voru bara valdar af einhverjum óupplżstum kirkjuhöfšingjum.

Ķ sambandi viš myndunarsögu Nżja testamentisins bendir Karl réttilega į aš žaš hafi veriš aš mótast löngu fyrir Nķkeužingiš, sem var haldiš 325, en žaš er ekki rétt hjį honum aš žaš hafi veriš “fullmótaš ķ žį mynd sem viš žekkjum žaš ķ dag žó nokkru fyrir daga Konstantķnusar og afturhvarf hans til kristni įriš 313”. Seinna segir hann meira aš segja aš žegar Nķkeužingiš hafi veriš haldiš hafi einungis veriš deilt um tvö rit, Opinberun Jóhannesar og Hebreabréfiš.

Žaš er afskaplega mótsagnakennt aš halda žvķ fram aš Nżja testamentiš hafi veriš fullmótaš įriš 313 žegar enn hafi veriš deilt um tvö rit žeirra tólf įrum seinna. Raunin er sś aš stuttu eftir Nķkeužingiš, žį segir Evsebķus, fašir kirkjusögunnar, ķ bókinni sinni Sögu kirkjunnar, aš Jakobs-, Jśdasar-, 2. Péturs-, 2. og 3. Jóhannesarbréf séu umdeild en samžykkt af flestum.

Įstęšuna fyrir deilunum segir Karl vera žį aš ekki hafi veriš hęgt aš sżna fram į “meš óyggjandi hętti hverjir vęru höfundar žeirra bóka.”, raunin er aušvitaš sś aš žeir gįtu engan veginn sżnt fram į hver vęri höfundur hvers og vegna žess höfum viš fullt af bókum ķ Nżja testamentinu sem eru ranglega nefnd eftir einhverjum lęrisveininum eša postulanum.

Žetta eru aš vķsu smįvęgilegar athugasemdir mišaš viš žęr leišréttingar sem koma viš žessa efnisgrein Karls:

Annar samkeppnisašili į sviši gušfręši og trśarhugmynda knśši kirkjuna ķ sömu įtt. Žaš var Montanus. Hann hrósaši sér af žvķ aš hafa fengiš opinberun frį Guši um yfirvofandi heimsendi. Gušspjöllin fjögur og bréf Pįls postula voru alžekkt ķ kristnum söfnušum og ķ miklum metum, en žau höfšu ekki veriš sett saman ķ eina bók, eitt helgirit. Montanus notaši žaš rżmi sem žetta gaf honum til aš breiša śt opinberanir sķnar. Sem svar viš žvķ gįfu leištogar kristninnar śt lista yfir žau rit postulanna sem talin voru sönn tślkun bošskapar žeirra. Žessi listi kallast Ritasafn Muratoris. Žaš lķkist verulega nśverandi Nżja testamenti, aš öšru leyti en žvķ aš žar eru tvö rit sem sķšar voru tekin śt śr ritasafninu, Opinberun Péturs og Speki Salómons. Męlikvaršinn sem stušst var viš var aš hęgt vęri aš sżna fram į aš höfundar ritanna vęru postular Jesś eša nįnir lęrisveinar žeirra.

Ritasafn Muratoris er brot śr handriti frį sjöundu öld śr umfjöllun frį annarri öld um hvaša rit eru leyfileg. Stašreyndir mįlsins eru žęr aš enginn veit hver höfundur Ritasafns Muratoris er og hvert tilefniš var. Žannig aš žegar Karl segir aš “leištogar kristninnar” hafi gefiš śt žennan lista til žess aš svara bošun Montanusar žį er hann aš feta ķ fótspor Dan Browns og nota frjóa ķmyndunarafliš sitt. Žaš er lķka frekar ólķklegt aš “leištogar kristninnar” hafi gefiš śt žennan lista žar sem enginn žeirra sem voru aš velta fyrir sér regluritasafninu, til dęmis Evsebķus, vitnušu nokkurn tķmann ķ žennan lista eša gįfu til kynna aš žeir vissu af honum.

Žaš er rétt hjį Karli aš Opinberun Péturs og Speki Salómons séu inn ķ listanum en hann minnist ekki į aš žaš vantar nokkur bréf ķ listann: Hebrea-, Jakobs-, 1. og 2. Péturs- og 3. Jóhannesarbréf.

Žaš sem er samt įhugaveršast viš žessa efnisgrein er aš ęšsti biskup Žjóškirkjunnar heldur žvķ fram aš “leištogar kristninnar” hafi haft Opinberun Péturs meš ķ lista yfir “žau rit postulanna talin voru sönn tślkun bošskapar žeirra”. Ķ Opinberun Péturs er nefnilega lżst žvķ sem Karl kallar “ašskilnašur frį guši”. Žarna er sagt frį hinum żmsu pyndingaašferšum ķ helvķti. “Leištogar kristninnar” höfšu til dęmis žetta aš segja um einn hóp sem kirkjan viršist eiga ķ vandręšum meš ķ dag:

Og öšrum mönnum og konum var varpaš nišur af miklum kletti allt nišur aš botninum og žašan voru žau aftur rekin upp į klettinn af yfirsįtum žeirra, og žašan var žeim varpaš nišur. Žau fengu enga hvķld frį žessum pyndingum. Žetta voru žeir sem saurgušu lķkama sķna meš žvķ aš hegša sér eins og konur og konurnar sem voru meš žeim voru žęr sem lögšust meš hverri annarri eins og mašur meš konu.

Meira śr žessari lżsingu į kęrleika Jesś er hęgt aš lesa hérna. Ętli Žjóškirkjan muni kannski bęta žessari bók viš ķ nżju śtgįfu Biblķunnar?


Heimild: Metzger, Bruce, The Canon of the New Testament : Its Origin, Development, and Significance. Oxford: Carendon, 1987.

Hjalti Rśnar Ómarsson 23.05.2006
Flokkaš undir: ( Kristindómurinn )

Višbrögš


Lįrus Višar (mešlimur ķ Vantrś) - 23/05/06 11:54 #

Žaš er lķka sérstakt hjį biskupnum aš skrifa svona mikla grein um bók sem hann hefur lķklega ekki einu sinni lesiš. Ķ grein sinni segir hann:

Bókin gerist ašallega ķ Sušur Frakklandi. Söguhetjurnar hafa komist į snošir um hinn ótrślega leyndardóm og ganga gegnum miklar mannraunir til aš komast undan lögreglunni og moršóšum munki.

Nś vita allir sem hafa lesiš bókina aš hśn gerist aš mestu leiti ķ Parķs og Lundśnum. Atburširnir ķ S-Frakklandi eru einungis lķtill partur af bókinni.


jonfr - 23/05/06 12:09 #

Žaš viršist sem aš fjölmišlar hérna į landi, žį fyrst og fremst mbl.is taki gagnrżnislaust undir skrif biskups. Sjį nįnar į mbl.is. Ég tel alveg vķst aš ašrir fjölmišlar hérna į landi muni fjalla um žessi skrif biskups gagnrżnislaust.


Hjalti (mešlimur ķ Vantrś) - 23/05/06 12:21 #

Jį, žaš gęti vel veriš aš hann hafi bara alls ekki lesiš bókina į kirkjan.is stendur žetta undir greininni(tru.is var ekki til žegar hśn birtist fyrst):

Karl Sigurbjörnsson tók saman og byggši aš mestu į Christianity Today og Kristeligt dagblad.

Svo viršist sem ęšsti biskup Žjóškirkjunnar notist viš erlend dag- og vikublöš žegar hann skrifar greinar um Nżja testamentiš...skrżtiš.

Žį hefur pistill Karls Sigurbjörnssonar, biskups Ķslands, Fagnašarerindi Da Vinci lykilsins, veriš prentašur ķ litlum bęklingi sem er dreift ķ kvikmyndahśsum į höfušborgarsvęšinu en žessi pistill hefur veriš mikiš lesinn į trśmįlavefnum.

Žetta minnir mig nś bara į žegar trśarnöttararnir bišu eftir fólki fyrir utan kvikmyndahśsin žegar "The passion of the christ" var sżnd. :D


Gušmundur D. Haraldsson - 23/05/06 19:07 #

Žaš viršist sem aš fjölmišlar hérna į landi, žį fyrst og fremst mbl.is taki gagnrżnislaust undir skrif biskups. Sjį nįnar į mbl.is [Tengill į http://www.mbl.is/mm/frettir/frett.html?nid=1203090]. Ég tel alveg vķst aš ašrir fjölmišlar hérna į landi muni fjalla um žessi skrif biskups gagnrżnislaust.

Hvort įttu viš almennt eša ķ žetta sinn? Žaš mį vel vera aš Morgunblašiš geri žaš almennt aš taka gagnrżnislaust undir biskup, en ķ žetta skiptiš var fréttin einungis um umfjöllun į trśmįlavefnum og aš bęklingi vęri dreift ķ kvikmyndahśsum. Žetta er bara frétt um žaš, enginn aš taka undir eitt né neitt.


Carlos - 24/05/06 09:33 #

Įgętis višleitni, Hjalti ķ aš tileinka žér žekkingu į tiluršarsögu N.t. Eitt vil ég benda žér į aš skoša og ķhuga, og žaš er hve mikiš af heimildum (óritušum og ritušum) glatast frį žvķ aš atburšur į sér staš og žangaš til aš hann er oršinn aš "lykilatburši".

Žaš mį e.t.v. tala um "nįttśrulögmįl" ķ žvķ samhengi, žannig aš žaš er ķ ešli hlutarins aš sum skjöl glatast óvart, önnur af žvķ aš žau žykja ekki bęta neinu marktęku viš žaš sem komiš er og sum af žvķ aš žau falla utan viš žį stefnu sem veršur ofan į. Varšveisla skjala og upplżsinga er einnig tilviljanakennd į köflum, en mér sżnist aš žau skjöl lifa, sem flestir telja aš endurspegla sķn višhorf og sķna trś.

Žessu "nįttśrulögmįli" lżtur bókasafn Nżja testamenntisins žar sem žaš er jįtningagrunnur žeirrar hreyfingar sem kristin kirkja er, eins og stjórnarskį er grunnur lagasetningar en ekki lagasetningin öll. Aušvitaš völdu menn śr öllum žeim ritum sem skutu upp kollinum į fyrstu öldum kirkjunnar, heil undirgrein nżtestamenntisfręšinnar fjallar um žaš.

Dęmiš sem žś tekur af textabśt śr opinberun Péturs ķ lok greinarinnar er įgętis vitnisburšum um žaš hvernig kenning kirkjunnar er stöšugt ķ mótun og žróun.

Aš lokum langar mig aš benda žér į eina umdeilda fręšibók, sett saman af samfélagi nżtestamenntisfręšinga sem kalla sig "Jesus Seminar" og hafa leitast viš aš finna söguleg orš Jesś ķ samanburši bestu heimilda. Ég hygg aš žar sé skemmtilegri lesning fyrir trśaša jafnt sem trślausa en DaVinci.

Lokaš hefur veriš fyrir athugasemdir viš žessa fęrslu. Viš bendum į spjalliš ef žiš viljiš halda umręšum įfram.