Allar fęrslur Allir flokkar Sos Um félagiš Śrskrįning Lógó Spjallid@Vantru Póstfang Vantru@Facebook Vantru@Youtube Vantru@Twitter

Dķanetķk og Vķsindaspeki (Vķsindakirkjan)

Dianetics_triangle.jpgĮriš 1950 var bókin Dianetics: The Modern Science of Mental Health eftir Lafayette Ronald Hubbard (1911-1986) gefin śt. Mešlimir Vķsindaspekikirkjunnar hafa žessa bók ķ hįvegum og lķta į hana sem heilaga ritningu, hornstein kirkju og trśarbragša žeirra og žess sem žeir įlķta vera žeirra eigin vķsindi. Ķ bókinni fręšir Hubbard lesandann um dķanetķk sem er „... mešferšartękni sem hęgt er aš nota til aš mešhöndla alla andlega kvilla og alla gešvefręna (e. psycho-somatic) sjśkdóma, meš fullvissu um aš fullum bata verši nįš.“ Hann hélt žvķ fram aš hann hafši uppgötvaš „hina einu uppsprettu andlegs ójafnvęgis.“ (Hubbard 6). Žrįtt fyrir žaš mį finna tilkynningu į titilsķšu bókarinnar, žar sem segir aš „Vķsindaspeki og undirgrein hennar, Dķanetķk, eins og žęr eru iškašar af Kirkjunni.... vilja ekki taka viš einstaklingum sem óska eftir mešferš gegn sjśkdómum eša gešręnum vandamįlum heldur benda žeim į sérfręšinga į žessum svišum hjį öšrum stofnunum sem geta tekiš į žessum mįlum.“ Žaš viršist nokkuš augljóst aš tilkynningin įtti aš vernda Kirkjuna gegn lögsóknum fyrir aš stunda lękningar įn leyfis en höfundurinn heldur žvķ margoft fram aš dķanetķk geti lęknaš hér um bil allt sem hrjįir mann. Hann heldur žvķ einnig ķtrekaš fram aš dķanetķk séu vķsindi. Samt sem įšur geta nęr allir sem hafa reynslu af vķsindaskrifum séš strax į fyrstu sķšum Dianetics aš bókin er ekki vķsindarit og höfundurinn er enginn vķsindamašur. Dķanetķk er sķgilt dęmi um gervivķsindi.

Į fimmtu sķšu Dianetics heldur Hubbard žvķ óhikaš fram aš žau vķsindi sem fįst viš hugann verši aš finna „hina eiginlegu orsök allra gešręnna vandamįla s.s. gešveiki, kvķša, žrįhyggju, bęlinga og hegšunarraskana.“ Slķk vķsindi verša einnig aš hans sögn aš finna „óvéfengjanlegar vķsindalegar sannanir varšandi grunnešli og virkni mannshugans.“ Einnig segir hann aš žessi vķsindi verši aš skilja „orsakir og leita lękninga gegn öllum gešvefręnum sjśkdómum“. Žrįtt fyrir žaš segir hann lķka aš ósanngjarnt er aš bśast viš žvķ aš žessi vķsindi hugans gętu fundiš eina eiginlega orsök fyrir öllum gešröskunum, žar sem aš sumar žeirra verša vegna „įverka, vansköpunar eša sjśkdómstengdra skemmda į heila eša taugakerfum“ og lęknar valda sumum žeirra. Hann lętur žó žessa augljósu žversögn ekki trufla sig en heldur ótraušur įfram og segir aš žessi vķsindi hugans „verši aš vera į sama stigi og ešlis- og efnafręši, hvaš nįkvęmni ķ tilraunum snertir.“ Sķšan bętir hann žvķ viš aš dķanetķk sé „...skipulögš vķsindi hugans sem byggš eru į skilgreindum frumsendum: stašfestum nįttśrulögmįlum lķkt og žau lögmįl sem nįttśruvķsindin byggja į“ (Hubbard, 6).

Sterk rök hnķga aš žvķ aš žessi svonefndu vķsindi hugans séu ekki vķsindi yfirhöfuš žegar kemur aš fullyršingum žess efnis aš dķanetķk sé byggš į „skilgreindum frumsendum“ og einnig fyrirfram gefnum skilyršum hans um aš vķsindi hugans eigi aš finna eina grundvallarorsök andlegra og gešvefręnna kvilla. Vķsindi byggjast ekki į frumsendum og žau halda žvķ ekki fram aš žau viti fyrirfram fjölda orsaka įkvešinna fyrirbęra. Aš sjįlfsögšu gefa vķsindin sér aš regla sé ķ nįttśrunni og gera rįš fyrir žvi aš žaš séu undirliggjandi lögmįl sem įkvarša hvernig fyrirbęri ķ nįttśrunni hegša sér. Žau gera einnig rįš fyrir žvķ aš žessi lögmįl séu nokkurn veginn stöšug. En žau gefa sér žaš ekki aš žau geti vitaš fyrirfram hver žessi lögmįl eša reglur séu eša hver sé hin eiginlega skipan sérhvers fyrirbęris ķ nįttśrunni. Sönn vķsindi byggjast į varfęrnislegum tilgįtum sem leitast viš aš śtskżra nįttśruleg fyrirbęri eins og žau birtast okkur. Vķsindaleg žekking į orsökum, žar į mešal fjölda žeirra, er eitthvaš sem er uppgötvaš en ekki sett fram sem skilyrši. Einnig eru vķsindamenn almennt séš nokkuš rökfastir og ęttu erfitt meš aš halda žvķ fram ķ fyllstu alvöru aš žessi nżju vķsindi sżni fram į aš til sé ein orsök allra gešveilna, fyrir utan žęr sem hafa ašrar orsakir.

Margt annaš bendir til žess aš dķanetķk séu ekki vķsindi. Til dęmis į kenning Hubbards um hugann lķtiš sameiginlegt meš nśtķma taugasįlfręši eša žvķ sem vitaš er um heilann og starfsemi hans. Ef marka mį orš Hubbards žį er hugurinn žrķskiptur. „Greiningarhugurinn (e. analytical mind) er sį hluti vitundarinnar sem skynjar og varšveitir reynslu til žess aš takast į viš og leysa vandamįl og hann stjórnar lķfverunni ķ gegnum hin fjögur sviš tilverunnar. Hann hugsar ķ andstęšum og samlķkingum. Višbragšshugurinn (e. reactive mind) er sį hluti vitundarinnar sem skrįsetur og višheldur sįrsauka og sįrsaukafullum tilfinningum og leitast viš aš stżra lķfverunni einvöršungu į grundvelli įreitis og višbragša. Hann hugsar einungis ķ sjįlfsķmyndum. Lķkamshugurinn (e. somatic mind) er sś vitund sem stjórnast af greiningar- eša višbragšshugunum og śtfęrir lausnir fyrir stjórnun lķkamans“ (Hubbard, 39).

Samkvęmt Hubbard žį er orsök allra gešveilna eša gešvefręnna sjśkdóma engröm (e. engram). Engrömin mį finna ķ svoköllušum „engrama-banka“ einstaklinga, ž.e. ķ višbragšshuganum. Hann segir aš „višbragšshuginn getur valdiš gigt, belgmeinum, asma, ofnęmum, skśtabólgum, hjartakvillum, hįum blóšžrżstingi og įfram vęri hęgt aš telja upp nįnast alla skrįša gešvefręna sjśkdóma og nokkrir fleiri bętast žarna viš sem hafa aldrei veriš flokkašir til slķkra kvilla eins og kvef.“ (Hubbard, 51). Žaš er ekki hęgt aš fį žessar fullyršingar stašfestar. Okkur er einfaldlega sagt: „Žetta er vķsindalegar stašreyndir. Žeim ber nįkvęmlega saman viš nišurstöšur tilrauna“ (Hubbard, 52).

Engram er skilgreint sem „įkvešiš varanlegt mark sem orsakaš er af įreiti į frymi vefja. Žaš er įlitiš vera klasi įreita sem hefur einvöršungu įhrif į frumur lķfvera“ (Hubbard, 60 nešanmįlsgrein). Okkur er sagt aš engröm verši einungis til viš lķkamlegar eša andlegar žjįningar. Mešan aš slķkt į sér staš hęttir „greiningarhugurinn“ aš starfa og „višbragšshugurinn“ tekur yfir. Greiningarhugurinn hefur marga stórfenglega hęfileika, til aš mynda er hann ófęr um aš gera mistök. Hann hefur aš sögn venjulega minnisbanka andstętt višbragšshuganum. Žessir minnisbankar skrįsetja allar hugsanlegar skynjanir og eru fullkomnir, eftir žvi sem hann segir frį, žeir skrįsetja nįkvęmlega hvaš menn sjį, heyra o.s.frv.

Hvaša sannanir eru fyrir žvķ aš engröm séu til og aš žau séu „innlimuš“ inn ķ frumur viš lķkamlega eša andlega sįrsaukafulla reynslu? Hubbards segir ekki aš hann hafi framkvęmt tilraunir į rannsóknarstofu en hann segir aftur į móti aš:

ķ dķanetķk, lķkt og viš athuganir į tilraunastofum, uppgötvum viš okkur til mikillar furšu aš frumur viršast skynja hluti į óśtskżranlegan hįtt. Įn žess aš viš gefum okkur žaš aš mannssįlin fari inn ķ sęši og egg viš getnaš, žį getur ekkert annaš śtskżrt žaš hvers vegna žessar frumur eru į sinn hįtt skyni gęddar (Hubbard, 71).

Žessi śtskżring er ekki sambęrileg „viš athuganir į tilraunastofum“ heldur er hśn fölsk valžröng sem gefur sér sönnunina fyrirfram. Aš auki hefur kenningin um sįlir sem fara inn ķ okfrumur minnsta kosti eitt fram yfir kenningu Hubbards: hśn er ekki villandi og er hrein frumspeki. Hubbard reynir aš skrżša frumspekilegar fullyršingar sķnar vķsindalegum skrśša.

Frumur eru smęstu einingar hugsunar og hafa augljóslega įhrif į lķkamann sem samsetta einingu hugsunar og sem lķfveru. Óžarft er aš smętta žennan vanda til aš įkvarša frumsendur okkar. Frumurnar varšveita augljóslega engröm um sįrsaukafulla atburši. Žaš eru jś žęr sem skašast...

Višbragšshugurinn gęti vel veriš sameinuš vitund frumnanna. Mašur žarf ekki aš gefa sér aš svo sé, en žaš er handhęg kenning mešan aš engin rannsóknarvinna hefur fariš fram į žessu sviši. Minnisbanki višbragšshugans um engröm gęti veriš efni sem frumurnar sjįlfar geyma. Žaš skiptir ekki mįli hvort aš žetta sé trśveršugt ešur ei sem stendur...

Žaš er vķsindaleg stašreynd, sem hefur veriš stašfest meš prófunum, aš viš lķkamlegan sįrsauka veršur greiningarhugurinn óstarfhęfur svo aš heildstęš skynjun lķfverunnar veršur lķtil sem engin... (Hubbard, 71).

Hubbard heldur žvķ fram aš žetta séu vķsindalegar stašreyndir byggšar į athugunum og prófunum. Stašreyndin er hins vegar sś aš engar rannsóknir hafa fariš fram į žessu sviši. Lżsingin hér fyrir nešan er dęmigerš fyrir žęr „sannanir“ sem Hubbard teflir fram meš engrama-kenningu sinni.

Kona er slegin nišur og hśn missir „mešvitund“. Žaš er sparkaš ķ hana og henni sagt aš hśn sé meš uppgerš, aš hśn sé til einskis nżt, aš hśn sé sķfellt aš skipta um skošun. Stóll veltur um koll ķ lįtunum. Vatn rennur śr krana ķ eldhśsinu. Bķll keyrir framhjį ķ götunni fyrir utan. Engramiš skrįir allar žessar skynmyndir: sjón, hljóš, snertingu, bragš, lykt, tilfinningu, hreyfiskynjun, lķkamsstöšu o.s.frv. Engramiš samanstendur af allri upplifuninni sem hśn varš fyrir žegar hśn missti mešvitund: tónninn og tilfinningin ķ röddunum, hljóšiš og upplifunin viš fyrsta höggiš og žeim sem eftir fylgdu, įferš gólfsins, skynjunin og hljóšiš viš žaš žegar stóllinn valt, skynjun höggsins, kannski blóšbragš ķ munni eša eitthvaš annaš bragš sem hśn finnur, lyktin af žeim sem réšist į hana og lyktin ķ herberginu, hljóšin ķ vélum og dekkjum bķla sem keyra hjį, o.s.frv. (Hubbard, 60).

Hvernig žetta dęmi tengist gešręnum vandamįlum eša gešvefręnum sjśkdómum śtskżrir Hubbard į eftirfarandi hįtt:

Engramiš sem žessi kona hefur fengiš inniheldur įreiti sem veldur taugaveiklun...Henni hefur veriš sagt aš hśn sé meš uppgerš, aš hśn sé til einskis nżt, aš hśn sé stöšugt aš skipta um skošun. Žegar aš engramiš er örvaš aftur į einhvern hįtt, en žaš getur gerst į marga vegu [eins og aš heyra bķl keyra hjį mešan aš vatn rennur śr krana og stóll veltur um koll] upplifir hśn žį tilfinningu aš hśn sé einskis nżt, meš uppgerš, og hśn mun skipta um skošun (Hubbard, 66).

Žaš er śtilokaš aš prófa meš reynsluathugunum svona fullyršingar. „Vķsindi“ sem byggja einvöršungu į slķkum hugmyndum eru ekki vķsindi heldur gervivķsindi.

Hubbard heldur žvķ fram aš óhemju mikiš af gögnum hafi veriš safnaš saman um efniš og engin frįvik frį kenningu hans hafa fundist (Hubbard, 68). Viš eigum augljóslega aš taka hann į oršinu fyrir žessu, žar sem aš öll „gögnin“ sem hann hefur fram aš fęra eru annaš hvort vitnisburšir eša uppskįlduš dęmi eins og sjį mį hér aš ofan.

Annaš sem bendir til žess aš dķanetķk sé ekki vķsindi, og aš höfundur žeirra hafi ekki haft hugmynd um hvernig vķsindi starfa, mį finna ķ fullyršingum eins og: „Hęgt er aš setja fram margar kenningar um afhverju mannshugurinn žróašist eins og raun ber vitni, en žaš eru kenningar og dķanetķk snżst ekki um skipulag [hugarins]“ (Hubbard, 69). Žetta er hans ašferš viš aš segja aš žaš komi honum ekki viš žó aš ekki sé hęgt aš finna engröm meš athugunum. Žrįtt fyrir aš žau séu skilgreind sem varanlegar breytingar į frumum er ekki hęgt aš greina žęr sem efnislegar myndanir. Žaš angrar hann heldur ekki aš lękning į žessum fyrirbęrum felst ķ žvķ aš žessi „varanlegu“ engröm eru „žurrkuš śt“ śr minnisbanka višbragšshugans. Hann heldur žvķ aš žau séu ķ raun ekki fjarlęgš heldur einfaldlega flutt aftur ķ venjulega minningabankann. Hvernig žetta gerist ķ raun og veru viršist vera mįlinu óviškomandi. Hann gerir einfaldlega rįš fyrir žvķ aš žetta sé žaš sem gerist, įn nokkurra raka eša sannana. Hann einfaldlega endurtekur aš žetta sé vķsindaleg stašreynd, lķkt og meš žvķ aš segja žaš nógu oft žį verši žaš raunin.

Önnur „vķsindaleg stašreynd“ samkvęmt Hubbard, er aš skašlegustu engrömin verša til ķ móšurkviši. Žaš reynist vera hinn hręšilegasti stašur, „blautur, óžęgilegur og óvarinn“ (Hubbard, 130).

Mamma hnerrar, barniš missir „mešvitund“. Mamma rekst utan ķ borš og höfuš barnsins merst illilega. Mamma er meš haršlķfi og barniš kremst ķ įtökunum. Pabbi gerist įstrķšufullur og barninu lķšur eins og žaš hafi veriš sett ķ žvottavél. Mamma veršur óttaslegin, barniš fęr engram. Pabbi slęr Mömmu, barniš fęr engram. Eldri börnin leika sér ķ kjöltunni į Mömmu, barniš fęr engram. Og svona heldur žetta įfram (Hubbard, 130).

Sagt er frį žvķ aš fólk geti fengiš „fleiri en tvö hundruš“ engröm fyrir fęšingu og aš žau engröm sem „fįst į okfrumustiginu er žau alvarlegustu, žar sem žau eru fullvirk. Žau engröm sem fósturvķsar fį eru mjög alvarleg og žau sem fóstur fį eru nógu slęm ein og sér til aš koma fólki inn į stofnanir“ (Hubbard, 130-131). Hvaša sannanir standa aš baki žessum fullyršingum? Hvernig er hęgt aš prófa okfrumu til žess aš sjį hvort hśn gęti fengiš engröm? „Allt eru žetta vķsindalegar stašreyndir, prófašar og stašfestar og svo prófašar aftur,“ segir mašurinn (Hubbard, 133). En žaš veršur aš taka orš L. Ron Hubbards trśanleg fyrir žessum stašhęfingum. Vķsindamenn gera venjulega ekki rįš fyrir žvķ aš ašrir taki orš žeirra trśanleg fyrir fullyršingum af žessari stęršargrįšu.

Til aš žeir sem žjakašir eru af gešveilum geti fengiš bót meina sinna žarf mešferšarašili ķ dķanetķk aš koma til skjalanna. Žeir kallast įheyrendur (e. auditor). Hverjir eru svo hęfir til aš verša įheyrendur? „Hver sį sem er greindur, stašfastur og er reišubśinn til aš lesa žessa bók [Dianetics] meš athygli ętti aš geta oršiš įheyrandi ķ dķanetķk“ (Hubbard, 173). Įheyrandinn veršur aš nota „dķanetķskt hugarreik (e. reverie)“ til aš nį fram lękningu. Markmiš dķanetķk-mešferšar er aš nį fram „losun“ og „skżrleika“. Fyrra hugtakiš vķsar til žess žegar aš mesta streitan og kvķši hefur veriš fjarlęgšur meš dķanetķk; sķšara hugtakiš į viš žegar engir virkir né huganlegir vefgešręnir kvillar eša geštruflanir eru lengur til stašar (Hubbard, 170). „Tilgangur mešferšarinnar og eiginlegt takmark er aš fjarlęga innihaldiš śr minningabanka višbragšshugans. Viš losunina hverfur meirihluti streitutilfinninga śr bankanum. Žegar skżrleika er nįš hefur hann veriš tęmdur.“ (Hubbard, 174) „Hugarreikiš“ sem notaš er til aš nį žessum undraverša įrangri er lżst žannig aš reynt er į sérstakar heilastöšvar sem allir hafa en „vegna undarlegar yfirsjónar, hefur mašurinn aldrei uppgötvaš žęr“ (Hubbard, 170). Hubbard hefur uppgötvaš eitthvaš sem enginn įšur hefur komiš auga į og žrįtt fyrir žaš eru lżsingar hans į žessu „hugarreiki“ į žį lund aš mašur sest nišur og segir öšrum manni frį vandamįlum sķnum (Hubbard, 168). Ķ fullkominni rökleysu lżsir Hubbard žvķ yfir aš įheyrnin „hefur algjöra sérstöšu mišaš viš nśverandi ašferšir“ eins og sįlgreiningu, sįlfręši og dįleišslu sem „gęti į einhvern hįtt skašaš einstaklinga og samfélög.“ (Hubbard, 168-169). Žaš liggur žó ekki ķ augum uppi hvers vegna žaš aš segja einhverjum frį vandamįlum sķnum sé stórfengleg uppgötvun. Žaš er heldur ekki į hreinu hvers vegna įheyrendur geta ekki skašaš einstaklinga og samfélög, sérstaklega ķ ljósi žess aš Hubbard rįšleggur žeim: „Ekki leggja mat į gögnin... ekki efast um gildi žeirra. Ekki deila meš öšrum efasemdum žķnum“ (Hubbard, 300). Žetta hljómar ekki eins og vķsindamašur sem gefur skošanabręšum sķnum góš rįš. Žetta hljómar frekar eins og gśrś sem rįšleggur lęrisveinum sķnum.

Žaš sem Hubbard bošar sem vķsindi hugans skortir sįrlega eitt lykilatriši sem ętlast er til af vķsindum, aš hęgt sé aš reyna žau meš reynsluathugunum. Lykilatriši svokallašra vķsinda Hubbards viršast ekki vera prófanleg, žó aš hann haldi žvķ fram ķtrekaš aš hann byggi einungis į vķsindalegum stašreyndum og gögnum śr fjöldamörgum tilraunum. Žaš er ekki einu sinni ljóst hvernig slķk „gögn“ gętu veriš. Flest žau gögn sem hann hefur eru vitnisburšir og vangaveltur, lķkt og žęr sem hann setur fram um sjśkling sem trśir žvķ aš henni hafi veriš naušgaš af föšur sķnum žegar hśn var nķu įra. „Margir gešsjśklingar halda žessu fram,“ segir Hubbard, og bętir žvķ viš aš hann haldi aš sjśklingnum hafi veriš „naušgaš“ žegar hśn var „į nķunda degi eftir getnaš... Žrżstingurinn og hamagangurinn viš samfarir er afar óžęgilegur fyrir barniš og undir venjulegum kringumstęšum er hęgt aš bśast viš žvķ aš barniš fįi engram sem inniheldur kynlķfsžįttinn og allt sem var sagt mešan į samförunum stóš“ (Hubbard, 144). Slķkar vangaveltur eiga viš ķ skįldskap en ekki ķ vķsindum. Žvķ er hęgt aš segja sem svo aš vķsindaspeki séu trśarbrögš sem byggš eru į skįldskap, en į žaš ekki viš annars um öll trśarbrögš?

Skeptic's Dictionary: Dianetics


Blašsķšutöl śr bókinni Dianetics mišast viš śtgįfuna frį The American Saint Hill Organization ķ Los Angeles.

Margar heimasķšur į Netinu eru tileinkašar vķsindaspeki og dķanetķk, sjį tengla viš upprunalegu fęrsluna į The Skeptic's Dictionary.

Hér į landi er heitiš Vķsindakirkjan gjarnan notaš um žennan söfnuš.

Lįrus Višar 21.09.2006
Flokkaš undir: ( Efahyggjuoršabókin )

Višbrögš

Lokaš hefur veriš fyrir athugasemdir viš žessa fęrslu. Viš bendum į spjalliš ef žiš viljiš halda umręšum įfram.