Undur jaršar

JöršinŽegar ég eignašist mķna fyrstu bók um mišjan nķunda įratuginn um gagnrżni į gervivķsindi var žaš mikil opinberun. Ķ žį daga voru margir hillumetrar ķ bókabśšum um alls konar yfirnįttśru, bęši innlendar og erlendar bękur, en ekkert mótvęgi. Žar hefur lķtiš breyst. Ķ žessari bók (Science and the paranormal) var fjallaš į gagnrżninn hįtt um Loch Ness skrķmsliš, fljśgandi furšuhluti, įlfa- og įrumyndir, Bermśda žrķhyrninginn o.s.frv.

Ķ žį daga voru menn ekki aš vafra į netinu, engin kjaftęšisvakt į vantrś og ekkert youtube. Eitt žaš fjarstęšukenndasta ķ bókinni (aš mķnu viti) var umfjöllun um žį kenningu aš jöršin sé hol aš innan. Nś geta menn kynnt sér žessar hugmyndir į youtube beint og fyrirhafnalaust. Ķ einni śtgįfunni kemur Ķsland talsvert viš sögu ķ fyrsta žęttinum. Ķ upphafi er sagt aš holiš ķ jöršinni eigi sér mörg nöfn ķ gošafręši, žar į mešal landiš handan pólanna, Valhöll, Śtópķa og aldingaršurinn Eden! Ķ Tķbet kallast stašurinn Agartha, ķ Egyptalandi Amerta og į Ķslandi Įsgaršur. Stuttu sķšar segir žulurinn aš į Ķslandi sé trśin į hola jörš, Śltima Thule, sem raunverulegan og dularfullan staš, almenn. „Raunar į megniš af dulhyggju į Ķslandi rętur sķnar aš rekja til žessarar trśar.“ Allar žessar upplżsingar koma fram į fyrstu žremur mķnśtum žįttarins.

Ég ętla ekki aš fjalla meira um žessa žjóštrś okkar (enda ętti žaš aš vera óžarfi) en vil žó benda į aš menn telja lķka aš hér sé um Atlantis aš ręša og „geimverur“ fljśgi išulega ķ diskum sķnum inn og śt śr jöršinni (oftast į pólunum). En menn hafa gęlt viš žį hugmynd lengi aš jöršin sé aš stękka, ž.į.m. Darwin į tķmabili, og nś mį styšja žį hugmynd śtfrį nżjustu męlingum į aldri sjįvarbotnsins. En hvernig bregst žś viš ef teiknimyndahöfundur segir žér aš rśmmįl jaršar hafi tvöfaldast į sķšustu 65 milljón įrum og 2/3 hlutar yfirboršs jaršar (sjįvarbotninn) sé innan viš 200 milljón įra? Styšur žaš ekki kenninguna um hola jörš og fellur undir sama flokk?

Teiknimyndahöfundurinn er žekktur į sķnu sviši, Neal Adams, en hann er minna nafn ķ jaršfręši og stjörnufręši. Ég skora į žig aš horfa į myndband sem kallast samsęri vķsindanna, Conspiracy of science og gį hvort forvitni žķn vaknar. Aš žvķ bśnu skaltu kķkja į višurkennd kort af aldri sjįvarbotnsins, t.d. žetta og žetta.

Žaš er ekki um aš villast. Samkvęmt bestu heimildum er aldur sjįvarbotnsins aš megninu til innan viš 200 milljón įra. Ķ jaršfręši lęrši ég allt um flekakenninguna, fljótandi Indland o.s.frv, hvernig flekarnir renna undir ašra, skiljast aš eša nuddast saman. Vissulega kemur Ķsland viš sögu ķ žvķ mįli, hér sjįum viš flekana skiljast aš og Wegener kom hingaš til lands til aš vinna aš męlingum sķnum. Ein męlistika hans stendur enn į Arnarneshęšinni ķ Garšabę!

En ég verš aš višurkenna aš kenningin um stękkandi jörš er įkaflega heillandi, a.m.k. į yfirboršinu. Žegar nįnar er aš gįš kemur svo ķ ljós aš kenningin į lķka viš um tungliš og ašrar plįnetur ķ sólkerfinu, sjį hér.

En aušvitaš ber mašur fyrirfram lķtiš traust til höfundar teiknimyndasagna af ofurhetjum žegar kemur aš jaršfręši. En jaršfręšingar hafa lķka haldiš fram žessari tilgįtu og į youtube mį sjį einn žeirra, James Maxlow, halda fyrirlestur um kenninguna, vel studda rökum og jaršfręšilegum rannsóknum. Hann rekur stękkunina lķka miklu lengra aftur en myndband Neals.

Ég ętla ekki aš fella dóm hérna, bara aš benda į hvaš könnun į heiminum getur veriš skemmtileg, raunar miklu skemmtilegri en stśdķa į gošsögum og trśarbrögšum. Žeir sem vilja kynna sér mįliš ęttu aš lesa sér til og fį frekari heimildir į Wikipedia.

Viš žurfum alltaf aš vera reišubśin aš skoša öll gögn, ekki sķst žau sem ganga žvert į hugmyndir okkar, annars stöšnum viš.

Reynir Haršarson 03.03.2009
Flokkaš undir: ( Kjaftęšisvaktin )

Višbrögš


Sęvar Helgi - 03/03/09 15:31 #

Fķn grein Reynir. Ég rétt kķkti į žessi myndskeiš sem žś vķsar į og er ekki sannfęršur um stękkandi jörš og reikistjörnur. Aš minnsta kosti eru sönnunargögnin af frekar skornum skammti. Ķ žessu tilviki eins og öšrum ķ vķsindum gildir rakhnķfur Okkhams. Jaršmyndanirnar į tunglinu og Mars eru miklu betur śtskżršar meš haldbęrari sönnunargögnum en žarna koma fram. Kannski er ég aš misskilja žaš sem žarna sagši žar sem ég horfši ekki į öll myndskeišin. Bara eitt sem mér finnst įstęša til aš benda į og žaš er notkun į oršalaginu "kenning" ķ žessu sambandi. Réttast vęri aš nota oršiš tilgįta.

Flestar reikistjörnur sólkerfisins eru aš minnka vegna žess aš žegar žęr kólna skreppa žęr saman. Į Merkśrķusi eru greinilega merki žess (Sjį http://www.stjornuskodun.is/merkurius#jardfraedi). Sama gildir t.d. um Jśpķter (http://www.stjornuskodun.is/jupiter#orkuutgeislun).

En žaš er rétt hjį žér, raunveruleikinn er miklu meira heillandi heldur en gošsögur og trśarbrögš.


Haukur Ķsleifsson (mešlimur ķ Vantrś) - 03/03/09 15:46 #

Rétt er aš nefna aš fyrsta setningin ķ wikipedia greininni er: "Proponents of an expanding Earth hypothesis claim that...."

Hypothesis verandi enska oršiš yfir tilgįtu en ekki kenningu.


Reynir (mešlimur ķ Vantrś) - 03/03/09 16:35 #

Rétt hjį ykkur. Tilgįta er betra orš ķ žessu samhengi en kenning.

Annars vantar ekki sönnunargögnin - tveir žrišju af yfirborši hnattarins eru slatti :)

Ég skora į fólk aš horfa į žessi myndskeiš sem ég vķsaši į (alla žętti Neals og Maxlows). Žau hljóta aš fį menn til aš klóra sér ķ hausnum, ef ekki annaš.

Eini gallinn viš žessa kenn... śps... tilgįtu er aš hśn stangast fullkomlega į viš nśverandi paradigm/heimsmynd. Annaš hvort er tilgįtan röng eša hugmynd okkar um ešli alheimsins.

(Og ég er farinn aš efast stórlega um hugmyndir okkar um ešli alheimsins - mikla hvell og žyngdaraflsmišaša heimsmynd, a la Einstein).


Dandalast - 04/03/09 11:06 #

Įhugavert, alls ekki svo ótrślegt en samt żmislegt sem er ekki śtskżrt meš žessari tilgįtu (nennti reyndar ekki aš horfa į öll myndböndinn.. sumir žurfa aš vinna).

Td. samkvęmt flekakenningunni er misgengi viš vestur strönd amerķku sem śtskżrir td. skjįlftavirkni žar og tilurš fjallgaršanna sem nį nęstum samfelt frį noršri til sušurs. Žessi 'vaxandi jaršar' tilgįta śtskżrir žaš ekki. Reyndar samkvęmt tilgįtunni er vestur ströndin langt frį 'virkum' svęšum.

Svo nįši ég aldrei žessu meš samsęriš gegn žessari tilgįtu. :)

Ef jöršin er ķ raun aš vaxa žį ętti aš vera freka aušvelt aš męla breytingar į ummįli hennar meš nśverandi tękni.


Reynir (mešlimur ķ Vantrś) - 04/03/09 16:43 #

"Hśn stękkar nś samt." ??

Bęši tilgįtan um stękkandi jörš og žyngdaraflsmišaša- tilgįtan/kenningin gera rįš fyrir sama aldri jaršar (um 4,7 milljaršar įra - eitt elsta bergiš er aš finna į Gręnlandi).

Ef alheimurinn varš til fyrir ~15 milljöršum įra hefur jöršin veriš til žrišjung tķmans (og sólin lķka). Įšur en žyngri frumefnin uršu til žurfti nįttśran aš bśa žau til (śr einfaldari frumefnum) ķ sprengistjörnum (sśper-nóvum) samkvęmt rįšandi hugmyndum. Stęrri stjörnur geta oršiš aš sśpernóvum, en til žess žarf žó tķma (žvķ stęrri - žvķ styttri).

Ég verš aš višurkenna aš hįr aldur sólkerfisins, mišaš viš alheiminn, og įętlašur lķftķmi žess (5-6 milljaršar ķ višbót) viršist grunsamlegur. Enn grunsamlegra er žó aš sólkerfiš hafi veriš svo lengi óbreytt ķ grunninn.

Hélt Newton ekki aš sólinn brynni lķkt og sprek ķ arni? Ég spįi aš innan skamms verši hugmyndir okkar um bruna sólar sem kjarnasamruna vetniseinda (sem verši aš helķni) įlitnar jafneinfeldnislegar og sprekatilgįtan.

Ég held aš alheimurinn sé miklu flóknari en flestir halda nśna (hvaš žį įšur), viš erum rétt aš byrja aš skilja svo margt.

Og svo ég haldi įfram aš spį žį held ég aš hugmyndir manna um plasma og žaš sem kallast "electric-universe" séu mun vęnlegri en aš miša (svo til) allt viš hiš einfalda og žunglamalega žyngdarafl.

Rafsegulkrafturinn er miklu sterkari en žyngdarafliš og hann getur hugsanlega śtskżrt margt sem okkur er huliš nśna (til dęmis snśning og lögun stjörnužoka og jafnvel orkuflutning milli staša ķ geimnum).

Orka jafngildir massa sinnum ljóshraša ķ öšru veldi. Nśverandi heimsmynd mišar svo til allt viš massann (žyngdarafliš).

En svo neyšarlega vill til aš okkur vantar 96% af massa alheimsins svo nśverandi mynd gangi upp - og žvķ tala menn um hulduefni eša dökkt efni... og jafnvel hulduorku og dökka orku. Žessi "skekkja" ętti aš segja okkur eitthvaš.

Viš žurfum aš skilja orkuna betur (tómiš og plasma ?) og kannski leynist žar skżring į žvķ hvernig massi (efni) getur oršiš til hér og žar - lķkt og viršist naušsyn ef jöršin er aš bólgna śt.

Ég ętla ekki aš slį neinu föstu, hef ekki forsendur til žess, en mig hryllir viš žeirri hugsun aš viš höldum okkur hafa höndlaš sannleikann - bara smįfķnķsering eftir.

Žetta eru žó lķka góšar fréttir. Enn bķša okkar grundvallaruppgötvanir, byltingar ķ heimsmyndinni, paradigm-shifts. Ég bķš spenntur og verš ekki hissa ef jöršin er aš stękka samkvęmt nżrri heimsmynd.

Ég birti žessar hugleišingar hér til aš menn sjįi aš vantrśarseggur getur lķka veriš vantrśašur į heimsmynd višurkenndra vķsinda, eša öllu heldur vķsindamanna. Maxlow, lķkt og Galileó, dregur įlyktanir af žvķ sem hann sér, įlyktanir sem ganga žvert į rķkjandi hugmyndir.

Rakhnķfur Okkhams, jį. Hvort er einfaldara aš jöršin snśist um sólu eša sól um jöršu? Hvort er einfaldara aš jöršin hafi oršiš til svo aš segja fullsköpuš fyrir 4,7 milljöršum įra (nś, eša 6000 įrum) eša hafi oršiš til um žaš leyti og sé enn aš stękka?

Nś kennum viš börnum landrekskenninguna (tilgįtuna) og sżnum žeim lögun og aldur hafsbotnsins ķ Atlantshafi henni til stašfestingar. Ef börnum vęri kennd tilgįtan um stękkandi jörš vęri hśn alveg jafnsjįlfsögš og vel studd rökum og landrekskenningin. Stękkandi jörš er jafnaugljós sannleikur og landrek.

En viš neitum aš trśa žessu vegna... ja, vegna hvers? Vegna žess aš viš getum ekki séš fyrir okkur aš efni spretti upp "af sjįlfu sér" ķ išrum jaršar. Žaš er jafnfjarlęgt hugsunarhętti okkar nś og hugmyndin um aš jöršin snerist um sólu var hér įšur fyrr.

Kannski er sagan (tilgįtan/kenningin) um Mikla-hvell lķkari fyrstu Mósebók en rauninni. Ég trśi aš raunvķsindin haldi įfram aš vķsa veginn til aukins skilnings - fjęr einföldum hugmyndum byggšum į takmarkašri žekkingu, nęr sannleikanum.


Haukur Ķsleifsson (mešlimur ķ Vantrś) - 04/03/09 17:15 #

Jį žaš er yndislegt til žess aš hugsa aš heimurinn er mun flóknari en svo aš viš getum skiliš hann allan strax.


Kįri Rafn Karlsson - 04/03/09 20:05 #

Męli meš lestri į žessum forum-žręši ķ sambandi viš "stękkandi jörš" ... mér sżnist žetta vera alger bolaskķtur.

Žetta er btw forum hjį podcasti sem kallast "The Skeptic's Guide to the Universe" męli meš žessu. Mjög fręšandi podcast. (Hęgt aš finna žaš ķ podcast directory-inu į itunes undir science eša hér


Kįri Rafn Karlsson - 04/03/09 21:29 #

Žaš er vištal viš Neal Adams ķ einum žęttinum og hęgt er aš lesa rökręšur milli Dr. Steven Novella (žįttarstjórnanda) og Neal Adams ķ kjölfar žįttarins hér


Reynir (mešlimur ķ Vantrś) - 05/03/09 09:12 #

Neal Adams er raunar peš ķ žessu tafli. Kanónurnar er aš finna ķ greininni į Wikipedia sem ég benti į. En Adams er meš mjög heillandi myndbönd um žetta, enda vanur aš vinna ķ myndum.

Ég ķtreka:

Stękkandi jörš er jafnaugljós sannleikur og landrek.

Ef marka mį myndbönd Adams og Maxlows ęttu žessi augljósu sannindi aš hrópa į okkur. Žau hrópa į mig og ég gapi į žau ķ forundran.

Efast einhver um aldursmęlingar sjįvarbotnsins? Žaš er stutt sķšan menn įttušu sig į og višurkenndu tilgįtuna/kenninguna um landrek - žvķ žaš blasir viš žegar į žaš er bent. En svo er bara žaš sama uppi į teningnum ķ Kyrrahafi og Indlandshafi... og žaš skrķtnasta af öllu - flekarnir passa saman į minni jörš. Meira aš segja N- og S-Amerķka passa betur saman viš Evrópu og Afrķku į minni jörš en į jafnstórri.

Į mašur aš trśa eigin augum og hyggjuviti eša halda fast ķ "žekkinguna", heimsmyndina/rķkjandi paradigm? Žetta er skemmtilegasta spurning sem ég hef rekist į lengi og ég hef tilhneigingu til tortryggni ķ garš alls sem kallast dogma.

Žś žarft ekki hįskólapróf til aš sjį aš dęmiš gengur upp. Barn getur séš aš žetta er augljóst žegar žvķ er bent į žaš. En viš neitum aš trśa vegna žess aš žetta stangast į viš "žekkingu" okkar. En kannski er eitthvaš athugavert viš "žekkinguna".

Ég hef skošaš margt bulliš og oftar en ekki rekist į žau "rök" aš menn hafi hlegiš aš Galileo ("en snilld hans fólst ekki ķ žvķ.") Ķtrekaš er ég sakašur um žröngsżni og trś į dogma vķsindasamfélagsins. En jafnan er aušvelt aš blįsa į slķkan "bolaskķt".

En ķ žessu tilviki er ég skįk og aš žvķ er viršist... mįt. Žetta er ekki eina dęmiš, en žetta er žaš magnašasta og žvķ deili ég žvķ meš ykkur ķ von um skemmtilegar umręšur frekar en sleggjudóma.

(Ętli "samsęri vķsindanna" felist ekki ķ žvķ aš žagga žetta nišur, neita aš horfast ķ augu viš žęr stašreyndir sem viršast blasa viš.)


Įrni Įrnason - 05/03/09 10:39 #

Segir ekki sagan um rakhnķf Ockhams aš einfaldasta skżringin sé aš jafnaši sś lķklegasta.

Hvaš eru menn žį aš vaša ķ villu og svķma ?

Guš gerši žaš. Eša er žaš ekki nógu einfalt fyrir ykkur ? He he he.


Reynir (mešlimur ķ Vantrś) - 05/03/09 11:05 #

Hljómar vissulega einfalt, en guš žyrfti žį aš vera afar einfaldur.

Einfaldleikinn veltur į skilgreiningunni į guši. Viš erum žį ekki aš tala um guš Biblķunnar.

Spurningin er kannski frekar "hvernig" geršist žaš en "hver" gerši žaš.

Vonandi veršur svariš einfalt žegar viš įttum okkur į žvķ. En nśverandi hugmyndir um tilurš og ešli alheimsins, stjörnužoka og sólkerfa ganga alls ekki upp aš mķnu viti.

Svariš er allt annaš en okkur er talin trś um. Viš erum į blindgötu. Opnum augun.


danskurinn - 05/03/09 18:03 #

Skemmtilegt! En žetta ekki alveg augljóst. Aš į mešan alheimurinn er aš ženjast śt žį gildi žaš sama um allt sem ķ honum er.

Dęmiš um risaešlurnar ķ myndbandinu er umhugsunarvert. Žęr fóru um alla Jörš žvķ landmassinn var „einn“. Aš auki er smęrri Jörš įgęt skżrin į žvķ hvernig sumar af žessum risaskepnum gįtu yfirleitt gengiš um eša hreyft sig. Ašdrįttarafliš į smęrri Jörš hlżtur aš hafa veriš minna.

Į hinn bóginn er erfitt aš skilja hvernig jurtir og dżr eiga fyrst aš hafa oršiš til ķ sjónum og skrišiš žašan į land.


Haukur Ķsleifsson (mešlimur ķ Vantrś) - 05/03/09 18:16 #

Žaš er nu ekki żkja flókiš. Žaš er žróun sem tekur žónokkuš margar kynslóšir og til eru żmis "millistig" ķ žeirri žróun enn ķ dag.


danskurinn - 05/03/09 18:22 #

Haukur! Žaš er erfitt aš skilja upphaf jurta og dżra ķ sjónum ef bęši jurtir og dżr voru į Jöršinni žegar landmassinn var allur samvaxinn.


Reynir (mešlimur ķ Vantrś) - 05/03/09 19:50 #

Eins og ég skil dęmiš žakkti sjór hluta landmassans žegar hann var saman į minni jörš. Žannig voru höf žar sem nś finnast steingervšar leifar sjįvardżra (ķ setlögum į landi). Žannig varš sjórinn (hluti hans) til į undan sjįvarbotninum, žar sem sjórinn er nśna.

Samvaxinn landmassi śtilokar ekki sjó ķ fyrndinni.


danskurinn - 05/03/09 23:07 #

Mišaš viš sama vatnsmagn og nś žekkist žį hefši allt yfirboršiš įtt aš vera į floti. Skipting ķ ferskvatn og sjó vęri seinni tķma mįl. Viš vęrum aš tala um n.k allt um lykjandi rakahjśp sem aftur gęti veriš önnur skżring į žvķ hvernig sumar risaskepnur gįtu komist ferša sinna.

Spurning hvort ešlismassi Jaršarinnar vęri alltaf sį sami žrįtt fyrir stękkun. Žannig aš žyngra efni bęrist upp śr išrum Jaršar en yki rśmmįl sitt meš blöndun viš sśrefni og önnur léttari efni.


danskurinn - 05/03/09 23:14 #

Spurning hvort ešlismassi Jaršarinnar vęri alltaf sį sami žrįtt fyrir stękkun. Žannig aš žyngra efni bęrist upp śr išrum Jaršar en yki rśmmįl sitt meš blöndun viš sśrefni og önnur léttari efni.

Žessi setning passar varla viš tilgįtuna. Žvķ stękkunin er öll innanķ. Yfirboršiš glišnar ķ sundur eins og blįsiš sé ķ blöšru. Hljómar allt mjög undarlega.


Jóhann - 06/03/09 00:34 #

Į žessi bįlkur allur ekki heima undir "hindurvitni"?


Reynir (mešlimur ķ Vantrś) - 06/03/09 08:13 #

Jóhann, Vantrś er ķ barįttu gegn bošun hindurvitna og žetta er birt į Vantrś.

Žaš er enginn flokkur sem kallast "hindurvitni" en žetta er birt ķ flokki sem kallast "kjaftęšisvaktin".

Fyrsta tilhneiging er aš flokka žetta sem kjaftęši en eftir aš hafa kynnt mér žessar hugmyndir viršist umfjöllun National Geographic miklu frekar vera kjaftęši.


Matti (mešlimur ķ Vantrś) - 07/03/09 12:41 #

Ég er enn afskaplega skeptķskur į žessar hugmyndir eftir aš hafa horft į žessi myndbönd. Mér finnst mįlatilbśnašur žeirra sem setja žetta fram minna mig of mikiš į žaš hvernig ašrir kjaftęšiskenningarsmišir setja sitt mįl fram. Talaš um samsęri vķsindanna og įlķka rugl. Jaršfręšingurinn James Maxlow flytur fyrirlestur hjį nötturum (žaš er ekki hęgt aš orša žaš į annan hįtt). Hann hefur starfaš viš gullleit og rįšgjöf, ekki rannsóknir.

Ég get ekki śtilokaš žessar kenningar (ekki frekar en t.d. tilvist ęšri mįttar) en mér finnst žetta afskaplega ótrśveršugt.

Hver veit, kannski er ég bara svona žröngsżnn.


Įsdķs - 13/03/09 00:28 #

Mig langar fyrst til žess aš leišrétta žann misskilning aš landrek sé sś kenning sem er 'rįšandi' ķ vķsindasamfélaginu ķ dag. Ķ žeirri kenningu segir aš meginlöndin séu aš 'plęgja' ķ gegnum śthafsskorpuna, sem žau eru ekki aš gera samkvęmt nżrri og uppfęršri śtgįfu af landrekskenningunni. Žessi nżja kenning er plötu tektónķk kenningin (e. plate tectonics) sem byggir į hugmyndum Wegeners (sį sem kom meš landrekskenninguna) en ķ staš fęranlegra meginlanda sem brjóta upp śthafsskorpuna eru žau į hinum żmsu flekum sem mynda jaršskorpuna. Žaš eru sķšan žessir flekar sem fęrast hver meš tilliti til annars sem gerir žaš aš verkum aš meginlöndin hreyfast lķka.

Tilgįtan um stękkandi jörš er almennt ekki višurkennd innan vķsindasamfélagsins og heyrši ég fyrst um žessa kenningu nśna viš lestur greinarinnar. Mig grunar sterklega aš žaš vęri hęgt, į skömmum tķma, aš hrekja žessa tilgįtu meš żmsum sönnunargögnum. Eitt dęmi sem mér dettur ķ hug strax er aš aldur meginlandanna viršist, frį fyrirlestri James Maxlow, vera meiri en 160 milljón įr. Hvernig śtskżrir žaš ungan aldur Ķslands? Ķ endurgerš hans į lögun meginlandanna aftur til 200 milljón įra var Ķsland til, žrįtt fyrir aš elsta grjót sem hefur veriš aldursgreint hér į landi er um 16 milljón įra gamalt. Hann talar jafnframt ekki um 'subduction zones' (žar sem ein platan er aš fara undir hina; ég horfši ekki į allan fyrirlesturinn hans-minnist hann į žau?) en stašfesting į tilveru žeirra er yfirgnęfandi. Žaš veršur hins vegar aš višurkennast aš ekki er vitaš nįkvęmlega hvaš veršur um śthafsflekann sem sekkur nišur žar sem tęknin leyfir okkur ekki aš sjį dżpra ķ jöršina en ~2000 km (og žį er upplausnin oršin léleg).

Engu aš sķšur er gott aš sjį aš mismunandi tilgįtur eru į lofti žvķ žaš er eina leišin fyrir vķsindin aš nį framförum, ekki viljum viš stašna.


Reynir (mešlimur ķ Vantrś) - 13/03/09 12:58 #

Tek fram og lżsi žvķ hér yfir aš mér finnst allt benda til žess aš jöršin sé aš stękka lķkt og Adams og Maxlow halda fram...fyrir utan žaš eitt aš enginn veit hvernig į žvķ stendur.

Öll gögn sem menn hafa safnaš um jöršina, um landrek, sķšar plöturek (eins og žaš muni öllu), meira aš segja sökksvęši (subduction-zones) eru góš og gild en žarfnast nżrrar tślkunar viš.

Adams lętur Ķsland hrśgast upp viš Bretland ķ einhverjum myndböndum sķnum. Adams er ekki jaršfręšingur. Kort Maxlows eru svo ömurlega óskżr aš ég hef ekki getaš greint Ķsland almennilega. En skżring į tilurš Ķslands er augljós - Ķsland varš til viš žaš aš kvika skaust upp śr glišnunarbelti. Žį aš aldrinum.

Įsdķs, žś segir aš elsta berg į Ķslandi sé 16 milljón įra gamalt. Ég trśi žvķ. En hvaš um landgrunniš (sem viš köllum svo). Er landgrunniš ekki meginlandsskorpa? (Spyr sį sem ekki veit.) Ef landgrunniš er meginlandsskorpa er rétt aš hafa žaš/hana meš Ef landgrunniš er til oršiš į sama hįtt og Ķsland, į sama eša svipušum tķma, er rangt aš hafa žaš meš. Hvert er svariš?

(En Ķsland, lķkt og Adams, er žvķ mišur bara peš ķ žessu tafli - og ekki fellur tilgįtan meš svörum um Ķsland eitt.)

Įsdķs, žś ęttir e.t.v. aš endurskoša hugmyndir um subduction-zones... ekki hafna gögnunum heldur ķhuga hvort ašrar skżringar kunni aš finnast (eins og aš žar molni, brotni, krumpist meginlandsflekar eša śthafsflekar, frekar en aš einn gangi undir annan).

Žś žarft lķka aš gera žér grein fyrir hvort žessi sökkbelti anna öllu žvķ sökki sem žarf aš koma į móti žvķ mikla magni af nżju yfirborši sem viš höfum sönnun fyrir. Er žaš ekki meirihįttar höfušverkur plötukenningarinnar?

Viš trśum žvķ aš löndin hvoru megin viš Atlantshafiš voru einu sinni saman (engin sökkbelti žar). Žannig bśa menn til mynd af Pangeu. Žegar Atlantshafinu er skeytt saman veršur śtkoman žessi mynd

Til aš įlfurnar passi saman žarf aš slķta Noršur-Amerķku frį Sušur-Amerķku (į myndinni) og enn neyšarlegra er biliš sem žarf aš mynda į milli A-Afrķku og Arabķuskaga/Asķu.

Fręšin segja okkur aš Indland hafi eitt sinn veriš viš Afrķku - allir trśa žvķ. Į milli Indlands og Afrķku er glišnunarįs - ENGIN sökkbelti.

Žegar menn bśa til myndir af Pangeu lįta žeir Indland vera įfast Afrķku - um leiš og Atlantshafiš er ekki til - en Asķu langt langt ķ burtu.... Į myndinni sem ég vķsa ķ er Arabķuskaga, Asķu og Indlandi sleppt.

Hvar į aš lįta Indland į myndina? Viš Afrķku, vęntanlega. En samkvęmt flekakenningunni skaust Indland (flekinn, jį) óraleiš noršur til fundar viš Asķu (eša Asķa sušur til fundar viš Indland). Og hvar į aš lįta Arabķuskaga į myndina? Viš Afrķku eša viš Asķu? Og hvar eru sökkbeltin sem gleyptu allt žetta land milli Afrķku-Arabķuskaga-Asķu???

Nś žarf aš brjóta heilann. Į lķkönum Adams og Maxlows er žetta hęgšarleikur - fjarlęgšin milli Indlands og Afrķku minnkar eftir žvķ sem radķusinn og ummįl jaršar minnkar - rétt eins og Atlantshafiš lokast. Mįliš leysist sjįlfkrafa.

Myndin sem ég vķsa į veršur ekkert vandamįl į smęrri jörš, engin glufa myndast milli A-Am og S-AM annars vegar og Afrķku og Arabķuskaga/Asķu/Indlands hins vegar. Žetta er magnaš.

Mišaš viš kostulegar kenningar um flot meginlandanna (flekanna) (a la National Geographic) viršist tilgįtan um stękkandi jörš mun gįfulegri.

En spurningin er žó helst žessi: Passa meginlandsflekarnir saman į smęrri jörš. Passa flekarnir betur saman yfir Atlantshafiš? Mynda meginlandsflekarnir samfellda heild fyrir 200 milljón įrum...į radķusi sem er 55-60% af nśverandi stęrš? Vęri žaš ekki magnaš. Žaš ęttu ENGAR lķkur aš vera į žvķ mišaš viš hugmyndir manna um lygilegar tilfęrslur ķ fyrndinni.

Sjįvarbotninn sżnir glišnun og aftur glišnun. Hvaš gerist ef viš drögum allar glišnanir til baka, eins og ķ Atlantshafi. Radķusinn minnkar aušvitaš....en smella meginlandsflekarnir žį saman? Og aldur, stefna og lögun sjįvarbotnsins segir okkur hvaš viš eigum aš draga saman, hvernig og į hvaša hraša.

Gengur žetta allt upp ef viš leyfum jöršinni aš minnka eftir žvķ sem viš drögum yngstu, eldri...elstu glišnunina frį sjįvarbotninum.

Ef allt gengur upp į minni jörš neyšumst viš aš kyngja nokkru, sem er sannarlega ógnvekjandi, óskiljanlegt og nišurlęgjandi.... Jöršin stękkar.

Žaš er nišurlęgjandi og neyšarlegt aš hafa ekki įttaš sig į žessu (ef mašur nęr aš lita heiminn žessum augum) en hversu meiri vęri nišurlęgingin ekki ef viš neitušum aš horfast ķ augu viš stašreyndir?

Og žaš er vissulega nišurlęgjandi aš halda žessu fram, vitandi aš mašur getur engan veginn śtskżrt hvaš veldur žessum ósköpum... Sexföldum rśmmįls į 200 milljón įrum (4% af aldri jaršar).

Jöršin er kyrr og sólin rķs og hnķgur. Žaš er gefiš. -Svo segir einhver aš sólin snśist um jöršina! -Svo segir annar aš jöršin snśist um sólu!

Jöršin hefur alltaf veriš jafnstór. Žaš er gefiš. -Svo segir einhver aš jöršin sé aš stękka!

Eftir allnokkra skošun fę ég ekki betur séš en aš Adams og Neal hafi lög aš męla. Um leiš višurkenni ég aš ég hef ekki hugmynd um hvaš veldur žessari stękkun, žótt ég hafi żjaš aš žvķ hvar skżringuna gęti veriš aš finna.

Viš fyrstu sżn viršist žetta kollvarpa öllu. En aušvitaš stendur vitneskja okkar óhögguš. Viš gerum okkur hins vegar grein fyrir aš žaš er greinilega eitthvaš sem hefur fariš illa fram hjį okkur.

Žegar haft er ķ huga aš 96% af massa alheimsins er hvergi aš finna ķ alheiminum (dökka efniš, hulduefniš) ętti žaš žó ekki aš koma okkur į óvart aš eitthvaš er aš.

Kannski er stutt ķ nęsta paradigm-shift! En kannski er ég bara aš bilast, žaš viršist vissulega mun lķklegra.


Įsdķs - 13/03/09 23:06 #

En skżring į tilurš Ķslands er augljós - Ķsland varš til viš žaš aš kvika skaust upp śr glišnunarbelti. Žį aš aldrinum.

Ķsland er žar sem žaš er vegna samspil śthafshryggjar og heits reits. Ef rökin fyrir tilurš Ķslands eru žau aš kvika skaust upp śr glišnunarbelti (ž.e. śthafshrygg) žį ęttu allir śthafshryggir aš vera yfir sjįvarmįli.

Įsdķs, žś segir aš elsta berg į Ķslandi sé 16 milljón įra gamalt. Ég trśi žvķ. En hvaš um landgrunniš (sem viš köllum svo). Er landgrunniš ekki meginlandsskorpa? (Spyr sį sem ekki veit.) Ef landgrunniš er meginlandsskorpa er rétt aš hafa žaš/hana meš Ef landgrunniš er til oršiš į sama hįtt og Ķsland, į sama eša svipušum tķma, er rangt aš hafa žaš meš. Hvert er svariš?

Landgrunniš ķ kringum Ķsland og Gręnland - Fęreyjahryggurinn (sem liggur frį Gręnlandi til Ķslands og svo frį Ķslandi til Fęreyja) einkennast af óvenju žykkri śthafsskorpu. Hęgt er aš finna śt aldur landgrunnsins frį segulstrķpum sem er aš finna į hafsbotninum. Śt frį korti af segulstrķpum og aldurkvarša segulstrķpna getur mašur séš aš landgrunniš er ~ 0-20 milljón įra gamalt (śt af Vestfjöršum og sušur af žeim mį sjį segulķnu sem samsvara chron 6 sem er ~20 milljón įra).Landgrunniš og Gręnland-Fęreyjahryggurinn eru talin vera óvenju žykk vegna sampspil śthafshryggjarins og heita reitsins undir Ķslandi. Žetta er žvķ ekki meginlandsskorpa (mešalžykkt meginlandsskorpu er ~200 km, mešalžykkt śthafsskorpu er ~8km og žykkt, žykkt skorpunnar undir mišju Ķslandi er 35-40 km og um 20 km į rekbeltum og žykkt landgrunnsins rétt fyrir nešan 20 km (sem sagt langt ķ frį aš vera nįlęgt 200 km žykkt)).

Įsdķs, žś ęttir e.t.v. aš endurskoša hugmyndir um subduction-zones... ekki hafna gögnunum heldur ķhuga hvort ašrar skżringar kunni aš finnast (eins og aš žar molni, brotni, krumpist meginlandsflekar eša śthafsflekar, frekar en aš einn gangi undir annan).

Žar sem tveir flerkar mętast 'krumpast' žeir annaš hvort saman og myndast žį fjallgaršar (sbr. Himalaya fjallgaršurinn, Appalachian fjallgaršurinn, o.s.frv.) eša annar sekkur undir hinn. Ef gert er rįš fyrir aš kenningin um plötu tektónķk sé sönn aš žį er ekki til nein śtskżring į upphafi subduction zones. Aftur į móti eru umfang gagna sem sanna aš žau eru til yfirgnęfandi. Sem dęmi mį nefna dżpt jaršsjįlfta į plötumótum. Jaršskjįlftar eiga uppruna sinn aš rekja til Benioff svęšisins (http://en.wikipedia.org/wiki/Wadati-Benioff_zone) og markar žetta svęši skil milli efsta parts sökkvandi plötunnar viš žį sem er aš yfir. 'Sökksvęši' śtskżra einnig tilvist žeirra eldfjalla sem er aš finna fyrir ofan žessi svęši (t.d. ķ Vestur Sušur-Amerķku, Japan, Izu-Bonin-Mariana eyjaboginn, o.s.frv.).

Žś žarft lķka aš gera žér grein fyrir hvort žessi sökkbelti anna öllu žvķ sökki sem žarf aš koma į móti žvķ mikla magni af nżju yfirborši sem viš höfum sönnun fyrir. Er žaš ekki meirihįttar höfušverkur plötukenningarinnar?

Žaš er einmitt žetta 'sökk' sem tališ er vera einn af ašal įstęšunum fyrir žvķ aš plöturnar eru į hreyfingu. Platan sem er aš sökkva er meš hęrri ešlismassa en létt möttulefni og sekkur žvķ eins og steinn ķ vatni. Žessi 'sökkkraftur' (lélegt oršalag en mér datt ekkert annaš ķ hug)veršur svo til žess aš hinn endinn į plötunni fęrist meš og er žannig togašur ķ burtu frį ašliggjandi plötu og žar meš myndast nż śthafsskorpa sem fyllir inn ķ žetta skarš. Subduction zones eru žvķ alls ekki höfušverkur fyrir plötu tektónķk heldur naušsynlegur hlutur. Įn žeirra vęri kenningin bśin aš vera.

Viš trśum žvķ aš löndin hvoru megin viš Atlantshafiš voru einu sinni saman (engin sökkbelti žar). Žannig bśa menn til mynd af Pangeu. Žegar Atlantshafinu er skeytt saman veršur śtkoman žessi mynd

Žaš er rétt aš meginlöndin lįgu einu sinni saman. Aftur į móti hefuru rangt fyrir žér žegar žś segir aš žar séu engin sökkbelti. Appalachian fjallgaršurinn varš fyrst til žegar Iapetus śthafsplatan byrjaši aš sökkva undir Laurentiu (sem nśna myndar hluta af Noršur Amerķku flekanum). Atlantshafiš hefur žvķ veriš til tvisvar, ķ nśverandi mynd og ķ mynd Iapetus hafsins. Iapetus hafiš lokašis meš sökkvun sinni en Atlantshafiš byrjaši aš opnast aftur fyrir ~200 milljón įrum žegar Pangea byrjaši aš glišna ķ sundur. Noršur Atlantshafiš byrjaši aš glišna ķ sundur fyrir ~60 milljón įrum.

Fręšin segja okkur aš Indland hafi eitt sinn veriš viš Afrķku - allir trśa žvķ. Į milli Indlands og Afrķku er glišnunarįs - ENGIN sökkbelti.

Sökkbeltiš var til stašar og er nśna undir Himalaya fjallgaršinum. Śthafsparturinn af Indlandsplötunni sökk undir Asķu flekann en žegar komiš var aš meginlandinu į plötunni aš sökkva hętti sökkvunin og tvö meginlöndin 'krumpušust' saman og myndušu Himalaya fjöllin. Žannig lokašist hafiš į milli tveggja meginlanda, svipaš og ķ tilfellinu meš Atlantshafiš. Ég ķtreka enn og aftur aš subduction zones er lykillinn aš žvķ aš plötu tektónķk kenningin virki.

Ef jöršin er aš stękka og viš gerum rįš fyrir žvķ aš massi getur ekki oršiš til śr engu žį ętti ešlismassi jaršarinnar aš vera aš minnka. Ef jöršin er aš stękka ętti hśn aš vera aš hitna - hvašan kemur hitinn? Jöršin er aš kólna og žvķ žykir mér žaš vera rökréttara aš hśn ętti aš vera aš minnka frekar en aš stękka.

Eyjabogar eru sérstaklega įberandi ķ Kyrrahafinu. Žeir verša til žegar śthafsplata sekkur undir ašra śthafsplötu, hvernig ętli kenningin um stękandi jörš śtskżri žaš?


Reynir (mešlimur ķ Vantrś) - 14/03/09 06:44 #

Žakka žér fyrir aš ręša mįlin, Įsdķs. Mikill fengur aš žér og žķnum svörum. Ég hef bara menntaskólamenntun ķ žessum fręšum öllum og žś fyrirgefur vonandi stöku ónįkvęmni en leišréttir villur. Mig langar hins vegar aš vita meira og meira og gjarnan komast śt śr meinloku og villutrś hvers konar :)

(Fróšlegt žetta meš landgrunn Ķslands. En žar sem meginlandsflekar geta krumpast, brotnaš, molnaš og teygst langar mig aš spyrja hvort žaš geti veriš aš meginlandsflekabrot (kannski teygt og žynnt) hafi kannski "flotiš" (į śtsjįvarskorpu) į hryggnum undir Ķslandi og kvika olliš (skotist) yfir hana og žakiš? Žannig hafi Ķsland oršiš til ofan į meginlandsflekabroti sem sat fast į hryggnum mišjum? Ólķklegt, ég er bara aš hugsa upphįtt.)

Žś segir aš mešalžykkt meginlandsskorpu sé 200 km, en žeir kumpįnar Adams og Maslow tala um 40-70 km. Wikipedia segir hana 35-40 km og Britannica 35 km aš mešaltali. Eru 200 km nżjar tölur?

Žetta er žvķ ekki meginlandsskorpa (mešalžykkt meginlandsskorpu er ~200 km, mešalžykkt śthafsskorpu er ~8km og žykkt, žykkt skorpunnar undir mišju Ķslandi er 35-40 km og um 20 km į rekbeltum og žykkt landgrunnsins rétt fyrir nešan 20 km (sem sagt langt ķ frį aš vera nįlęgt 200 km žykkt)).

Žetta er dįlķtiš ruglingslegt fyrir mig.

Varšandi sökksvęšin žį efa ég ekki aš svęšin eru til meš öllum žeim fyrirbęrum sem lżst er ķ fręšunum. Spyr bara hvort önnur śtskżring į fyrirbęrunum sé hugsanleg. Menn gera rįš fyrir sökki - žvķ annars vęri jöršin aš stękka - og leita žvķ aš žeim logandi ljósi...žar til žeir telja sig sjį žaš žegar žeir eru kannski aš sjį og męla eitthvaš annaš, bara hugleišing. Ég hef ekki žekkingu til aš hrekja tilvist sökkbelta en ašrir treysta sér til žess, svo ég set spurningamerki viš tślkun gagnanna (žś fyrirgefur)

Subduction zones eru žvķ alls ekki höfušverkur fyrir plötu tektónķk heldur naušsynlegur hlutur. Įn žeirra vęri kenningin bśin aš vera.

Hér hefuršu misskiliš mig illilega. Sökkbelti eru naušsyn fyrir plötukenninguna. Höfušverkurinn felst ķ aš finna žau og stašfesta ešli žeirra. Žś ert sannfęrš, ég efast um tślkun gagnanna.

En er žaš rétt aš bergkvikan (magma) undir plötunum sé tvisvar sinnum žéttari ķ sér en storknaš granķt? Gengur žaš upp aš 7 km žykk basaltskorpa žrżstist ofan ķ slķkt undir 40 km (og žś segir 200 km) žykka meginlandsskorpu?

Ef žaš stenst ešlis- og efnafręši hlżtur samt aš žurfa grķšarlegan žrżsting į śtsjįvarplötuna til aš keyra hana nišur ķ bergkvikuna. Hvaš myndar žennan žrżsting? Ekki efniš sem vellur upp śr śtsjįvarhryggjunum, heldur lķklega išustraumar ķ išrum jaršar. Stenst žaš fręšin? Hvaš eru slķkir išustraumar (fęribönd) djśpir og breišir? Er žetta ekki höfušverkur? (Ath, ég er ekki aš boša frelsi frį höfušverkjum, žvert į móti.)

Sökkbeltiš var til stašar [milli Indlands og Asķu (RH: ég var reyndar aš tala um Indland og AFRĶKU, en ok.)] og er nśna undir Himalaya fjallgaršinum. Śthafsparturinn af Indlandsplötunni sökk undir Asķu flekann en žegar komiš var aš meginlandinu į plötunni aš sökkva hętti sökkvunin og tvö meginlöndin 'krumpušust' saman og myndušu Himalaya fjöllin. Žannig lokašist hafiš į milli tveggja meginlanda, svipaš og ķ tilfellinu meš Atlantshafiš. Ég ķtreka enn og aftur aš subduction zones er lykillinn aš žvķ aš plötu tektónķk kenningin virki.

Staldrašu endilega viš žarna, Įsdķs. Žś viršist gefa žér aš Indland hafi flotiš į fleka, rśllaš į fęribandi, óraveg (į Pangeu-myndinni) frį Afrķku til Asķu. Noršurhliš śthafsparts flekans rakst žį fyrst į Asķu - vęntanlega - og žrżstist undir Asķu. Var žį enginn sjįvarbotn sunnan megin viš Asķu fyrir? Jś, žaš hlżtur aš vera, en ruddist Indland yfir gamlan sjįvarbotn (og žį stękkaši Indlandsplatan jafnóšum -fęribandiš) eša "ruddi" Indland sjįvarbotni į undir sér? - óbreytt fęriband??)

Myndin sem kemur upp ķ huga mér er af Indlandi, įföstu Afrķku. Svo myndast plötuskil (upp śr žurru?) žar į milli, Indlands-flekinn veršur til fullskapašur (nęr lķklega allt til Asķu), fęribandiš fer ķ gang...og Indland flżtur aš Asķu... meš sjįvarplötu į undan sér sem fellur undir Asķu jafnóšum....uns Indland klessir į Asķu og hlešur upp Himalaya-fjöllunum. Er žetta rétt mynd?

Afrķka=Af Indland=In Asķa=As ...= śthaf

  1. (AfIn...As) 2. (Af.In..As) 3. (Af..In.As) 4. (Af...InAS)

Ef svo er žį ęttum viš lķklega aš sjį svona fyrirbęri nśna, ž.e.a.s. meginland į floti viš upphaf fęribands...og langa leiš fyrir höndum aš nęsta meginlandi....eša meginland hér um bil aš nį ströndum annars meginlands...og allt žar į milli. Skiluršu myndina? Er hśn ekki ósköp svipuš landreki, nema nś fęrast löndin ekki til į sjįvarbotninum heldur sjįvarbotninn į möttlinum... og meginlandsplötur fljóta į sjįvarplötum?

En hvaš blasir viš žegar viš skošum kort plötukenningarinnar og höfum ķ huga aldur sjįvarbotnsins?

Hvar er Sušurskautslandiš statt į sķnu fęribandi? Hįmišju og glišnunarbelti allt ķ kring.

Skošum S-Amerķku. Er hśn ekki į leiš ķ vestur į sķnu fęribandi - alla leiš frį Afrķku? Hvar er śthafsparturinn af S-Amerķkuplötunni vestan meginn? Sokkinn ķ sę og kviku?

Og Afrķka er į leiš ķ austur frį S-Amerķku. Hvernig er śthafshluti Afrķkuplötunnar austan megin? Austan megin blasir viš sama mynd og vestan megin....klór ķ haus... glišnun bįšum megin eins og ķ S-Amerķku, elsti hafsbotninn nęst landi og svo glišnunarbelti fęr. Og svo er Sómalķuplatan aš ganga ķ vestur, er žaš ekki, frį Afrķku...eša hvaš...nei, hśn liggur aš glišnunarbelti ķ mišju Indlandshafi sem ętti aš żta Sómalķuplötunni aš Afrķku.

Kannski er žaš mķn takmörkun en ég sé žetta ekki.

Eyjabogar eru sérstaklega įberandi ķ Kyrrahafinu. Žeir verša til žegar śthafsplata sekkur undir ašra śthafsplötu, hvernig ętli kenningin um stękandi jörš śtskżri žaš?

Góš spurning. Įttu viš eyjarnar austur og noršur af Įstralķu? Taktu eftir aš samkvęmt flekakenningunni eru žar bęši sökk- og glišnunarbelti, allt ķ ruglingslegu krašaki.

Nś er ég ekki oršinn talsmašur tilgįtunnar en samkvęmt nasažef mķnum af žessum hugmyndum žį gengur mikiš į ķ Kyrrahafi - žar er ženslan mest (og žvķ afstęš hreyfing mest - kemur śt sem Įstralķa rifni frį Kķna og N-Amerķku og sé į fleygiferš ķ sušur). Viš žetta rifnast og tętist saušausturhluti Asķu og afleišingarnar verša žessar eyjar.

En svo er įhugaverš pęling sem varšar af hverju žetta gerist einmitt žarna. Ef til vill er lykillinn aš gįtunni aš žetta gerist viš mišbaug.

Ef jöršin er aš stękka, en meginlandsjaršskorpan ekki, myndast alls konar įlag, tog og žrżstingur. Bęši viš rof og sundrun og eins viš žaš aš skorpan lagar sig aš flatara yfirborši. (Hafšu žaš ķ huga žegar žś skošar sökkbelti.) En jöršin er lķka aš snśast...og slķkt hefur įhrif į vešurfar į jöršu, vinda og sjįvarstrauma. Ég hef séš fęrš rök fyrir žvķ aš snśningurinn hafi lķka įhrif į tilfęrslu meginlandsflekana - en kann ekki aš skżra žaš nįnar - nema aš noršurhvel er eitt (vatn skolast nišur rangsęlis) og sušurhvel annaš (vatn skolast nišur réttsęlis) og žetta samspil veldur žessum usla žarna viš Įstralķu. (Sel žaš ekki dżrara en ég keypti.)

En missum okkur ekki ķ aukaatrišum. Ég vil spyrja žriggja spurninga:

  1. Passa allir meginlandsflekar saman ķ eina heild į smęrri jörš (um 55-60% af nśverandi radķusi) žegar žeir eru dregnir aš öllum glišnunarbeltum, samkvęmt aldri sjįvarbotnsins?

  2. Vęri slķkt ekki óhugsandi - algjör tilviljun - samkvęmt rķkjandi hugmyndum ķ flekakenningunni (flakk fleka fram og til baka - nokkrar ofurįlfur o.s.frv.)?

  3. Hvernig liti jöršin śt EF ummįl hennar hefši žrefaldast į 200 milljón įrum? Er lķklegt aš žį sęjum viš glišnunarbelti um alla jörš, og bara glišnunarbelti? Er lķklegt aš jöršin virtist vera aš rifna į saumunum? Vęri ekki "ešlilegast" aš viš blasti stigaukin glišnun eftir žvķ sem tķminn leiš...afleišing veldisvaxtar?

P.S. Įhugasamir geta skošaš umręšur um žetta į geology-grśppu googleen žęr einkennast um of af stęlum.


Reynir (mešlimur ķ Vantrś) - 14/03/09 13:32 #

Nokkur myndbönd samkvęmt rįšandi plötukenningu:

Indlandshaf - öfug tķmaröš

Atlantshaf - rétt tķmaröš Takiš eftir aš höfundur sżnir sjó į meginlöndunum, sennilega til aš gera grein fyrir steingervšum leifum sjįvardżra žar, gallinn er žó aš steingervšu leifarnar sjįvardżranna ķ setlögum inni į meginlandsflekum eru mörgum sinnum eldri en glišnun Atlantshafsins. Takiš lķka vel eftir bilinu į milli Asķu og Afrķku ķ upphafi og sjįiš Indland skjótast į ofurhraša yfir hįlfan hnöttinn (lengst til hęgri).

Atlantshaf svipuš śtgįfa. Sjór į meginlandinu - Indland skżst ķ noršur į ógnarhraša į mešan Amerķka og Evrópa/Afrķka fara mun hęgar. Var sjór į meginlandsflekunum fyrir 20-50 milljón įrum? Ķ žessum męli?

Žaš hljóta aš hafa veriš grķšarlegar breytingar sem įttu sér staš žegar/ef jöršin fór aš stękka hrašar en meginlandsskorpan réš viš. Žį hefur myndast alveg nżtt umhverfi. Sjórinn rann af meginlandsskorpunni og nišur ķ grķšarleg gil - rifur ķ skorpuna - sķšar "polla". En ķ sķstękkandi pollum -höfum - myndašist allt annars konar skorpa -(śt)hafsskorpa - žyngri og nešar en meginlandsskorpan.

Elsta aldursmęlda sjįvarskorpan er um 250-280 milljón įra. Af henni er lķtiš til en eftir žvķ sem aldur sjįvarbotnsins yngist er til meira og meira af honum. Žetta segir žeim sem halda aš jöršin hafi stękkaš aš stękkun jaršar fari stigvaxandi - hśn glišnar hrašar og hrašar (veldisvöxtur - sjį Maxlow). En hvenęr ętli žetta hafi byrjaš? Sennilega um žaš leyti eša skömmu įšur en elsta śtsjįvarskorpan varš til - fyrir 250-280 milljón įrum?

Nś vill svo til aš lķffręšin segir okkur aš eitthvaš stórkostlegt/hręšilegt hafi gerst fyrir um 250 milljón įrum. Žį dóu um 90% af öllum sjįvardżrum śt...og 70% af hryggdżrum jaršar, žrišjungur skordżra. Žetta kallast Permian-Triassic-śtdeyšingin. Enginn veit hvaš olli henni. Hmmm.....

Langstęrsti hluti sjįvarbotnsins er 60-100 milljón įra. Įsdķs sagši

Atlantshafiš byrjaši aš opnast aftur fyrir ~200 milljón įrum žegar Pangea byrjaši aš glišna ķ sundur. Noršur Atlantshafiš byrjaši aš glišna ķ sundur fyrir ~60 milljón įrum.

(Myndašist ekki "pollur" milli noršvesturhluta Afrķku og Bandarķkjanna...įšur en allt fór į fleygiferš??)

Žeir sem halda aš jöršin hafi stękkaš segja aš vöxturinn hafi stigmagnast. Glufur tóku aš myndast ķ meginlandsskorpuna fyrir 250-280 milljón įrum, hęgt ķ fyrstu en fyrir 60-100 milljón įrum var vöxturinn oršinn svo mikill aš ķ staš lķtilla gilja hér og žar og "smįpolla (į viš austurhelming Mišjaršarhafs, Japanshaf eša eitthvaš svipaš žvķ ašeins austar og sunnar)" rifnaši jöršin bókstaflega į saumunum, kvika braust fram/upp/śt og tvķstraši misstórum brotum af meginlandsskorpunni.

Lķffręšin sżnir ašra mikla en minni śtrżmingu dżrategunda fyrir um žaš bil 65 milljónum įra og kennir hana viš Crataceous-Tertilary. Enginn veit hvaš olli henni. Hmmmm.....

Stękkandi jörš segir aš allt hafi veriš ķ nokkrum sóma ķ um 4.400 milljónir įra į hnettinum, hvaš meginlandsskorpuna įhręrir. Ofan į hluta hennar var grunnur sęr - rétt eins og setlög į landi benda til. En skorpan hętti aš hafa undan vextinum eins og įšur fyrir 250-280 milljónum įra - einmitt žegar nęr allt sjįvarlķf žurrkašist śt. En skilyrši breyttust ekki svo drastķskt į landi aftur fyrr en um fyrir 60-100 milljónum įra žegar vöxturinn var oršinn svo mikill aš meginlandsskorpan brotnaši ķ nokkra bśta sem skildust aš - einmitt žegar fardżr (risaešlur) lentu ķ vanda, dżr sem gengu į milli heimsįlfa, eins og farfuglar fljśga nśna (ęttingjar risaešlanna).

Ef 2/3 hlutar hnattarins hafa veriš žakktir sjó ķ milljarša įra er ógerningur aš śtskżra hvaš olli śtrżmingu 90% sjįvardżra fyrir 250 milljónum įra (were there no safe havens?). Ekki satt?

Ef jöršin hefur stękkaš, og žaš ķ veldisvexti, hafa alltaf myndast rifur ķ jaršskorpuna - en svo kom greinilega aš žvķ stigi aš jaršskorpan hafši ekki undan aš jafna sig - og greinileg, bersżnileg og męlanleg skil uršu į eldri skorpu og yngri (meginlandsskorpu og śthafsskorpu). Nżjasta yfirboršiš er hlutfallslega stęrst, žaš elsta smęst (aš flatarmįli).

Ef jöršin hefur stękkaš sęum viš kannski saumana, žar sem jöršin er aš rifna og nżtt yfirborš veršur til, einmitt į milli mun eldri meginlandsfleka. Algengasta munstriš vęri žį vęntanlega aš śt frį hverjum meginlandsfleka vęri śthafshryggur meš tilheyrandi glišnun, yngsta bergiš alltaf nęst śthafshrygg og elsta bergiš ķ hverjum sjó viš strönd meginlands.

Sennilega eru žaš žessar tilviljanir allar sem rugla mig ķ rķminu og valda aš ég get ķmyndaš mér aš jöršin hafi stękkaš. En aušvitaš stękkar hśn ekki, jörš stękkar ekki, žaš vita "allir" (einhverra hluta vegna).


Reynir (mešlimur ķ Vantrś) - 16/03/09 11:54 #

Steingervingafręšingurinn dr. Edwin H. Colbert įtti ķ mörg įr erfitt meš aš kyngja tilgįtu um rek meginlanda/fleka vegna žess aš meš steingervingum mįtti fęra rök fyrir tengingu N-Amerķku viš Asķu, Įstralķu viš Asķu og lķka viš Amerķku! (Kveikir einhver?)

Ķ žessum žętti mį sjį Colbert tala um steingervinga sem hann fann į Sušurskautslandinu, lįšs og lagarskrišdżr (sem gįtu ekki synt yfir sjó), sem lķka mį finna ķ Afrķku, Indlandi og A-Kķna! (Kveikir einhver?)

Ég dįist aš Colbert, heišarleika og varfęrni hans. Sjįiš hvaš hann engist žegar hann jįtar erfišleikana! Hann sį tengingar sem gengu ekki upp į Pangeu/flekakenningunni, nema aš hluta, og žaš stóš ķ honum įrum saman. Žaš sem Colbert įttaši sig ekki į, og fręšingar nśtķmans ekki heldur, er aš allt žetta leysist og gengur upp, ef allir žessir meginlandsflekar voru fastir saman į öllum žessum mótum, į smęrri jörš.

Annars męli ég meš aš fólk horfi į žennan žįtt frį 1976! um plötukenninguna. Hvaš eftir annaš sér mašur vandamįl og smįar og stórar skekkjur, sem hverfa meš stękkandi jörš.

There is a principle, which is a bar against all information, which is proof against all arguments and which cannot fail to keep man in ever lasting ignorance - that principle is contempt prior to investigation. Herbert Spencer

Lokaš hefur veriš fyrir athugasemdir viš žessa fęrslu. Viš bendum į spjalliš ef žiš viljiš halda umręšum įfram.